« Mičelas Chosudovskis: Kinija ir Amerika: Psichologinė operacija Tibete | Home | Europos žvejai Briuselyje rodo protesto pavyzdį (foto) »
Lea Ruž: 1968 m. Raudonasis Gegužis. Kodėl pralaimėjimas buvo neišvengiamas?
By KB | Birželis 1, 2008
Revoliucijos pergalei buvo viskas, išskyrus vieną – revoliucinę partiją, galinčią paimt valdžią į savo rankas. Prancūzijos Kompartija išsigando, dauguma profsąjungų veikėjų taip pat, ir būtent dėl to revoliucijai idėjiškai vadovauti ėmė tokios jėgos, kaip trockistai, maoistai ir anarchistai. Tačiau ir jie negalėjo ilgai likti revoliucijos priešaky dėl tos paprastos priežasties, kad „šventinė“ revoliucijos dalis vis tiek turėjo baigtis, ją būtų pakeitusi ne tiesiog rutina, o žiaurus susirėmimas su reakcijos jėgomis ir ilgas naujo pasaulio kūrimo kelių ieškojimas. Ar galėjo šios jėgos prisiimti tokią atsakomybę?Skaityti toliau
Kategorijos: Žvilgsnis