Apie mus

Kol stambieji buržua galvoja, kad Žemės rutulys yra jų nuosavybė, dabartinė Lietuvos žiniasklaida ne tik nedrįsta nė cyptelt prieš juos, bet ir nuolankiai viena ar kita forma jiems pataikauja.... Skaityti toliau.

Paieška









Jonas Digrys.
Dievai jų nepasigalėjo




Jonas Digrys.
Malda iš keršto



« Kadafis: NATO man sako - Kadafi, važiuok į Honolulu! Naujienų suvestinės iš Libijos | Home | Sirijoje vyksta informacinis karas (video) »

Sergejus Sokolovas: Buržuazinių rinkimų farsui - organizuota bei sąmoningą boikotą!

By KB | Liepa 29, 2011

Visų šalių proletarai - vienykitės!

Iš pradžių išdėstysiu nuostatų tezes.

1.Buržuazinėms partijoms verkiant reikia visuomenės, t.y. elektorato, palaikymo. Jis viliojamas, perkamas ir perparduodamas per įvairiausias koalicijas ar naujadarus.

„Elektoratas“ įtikinamas, esą jis turi interesų, kuriems buržuazinė partija neva atstovauja rinkimų išvakarėse. Po to – grupuočių interesai bei jų kautynės toliau performuoja politinį voratinklį. Ir viskas – pažanga bei regresas, anokia kadrų kaita ir vilčių regimybė, permainos bei išlikimai reikalingi vien tam, kad įteisintų sistemos gyvastį “rinkėjų interesų“ pagalba.

2. Nepaliaujamai kuriamos vis naujos partijos. Tiek dešiniosios pseudokairės, tiek vizualiai deideologizuotosios. Nors Lietuvoje jau būta pusšimčio partijų, kurios įgijo priklausomybę nuo dalyvavimo rinkimuose. Taip, kaip lošėjas, pažinęs ruletę, tampa priklausomas nuo lošimo kazino. Lošėjas juodųjų technologijų nemato. Kaltina tik save, manydamas, jog tereikia daugiau pinigų bei anokių „lošimo formulių“. Ir mazochistinė priklausomybė virsta vidine destrukcija.

3. Partijų daugėja, rinkėjų vis mažiau, nes vis daugėja žmonių, atsukančių (nors ir padrikai, neorganizuotai) nugarą esamai tvarkai. Dažnas klausia – o kas iš to? Esą vis vien, jei ateis nors 10 nuošimčių rinkėjų, rinkimai įvyks. Taip, dar nemokame mes žvelgti pro moralės prizmę. Visų pirma, - 10 nuošimčių, tai dar ne riba. Antra vertus-pamąstykime….Tik 10 nuošimčių palaikys sistemą! O prie lovio pateksiančius – tik kokie 6 nuošimčiai…Juk tai – sistemos demaskavimas! Jos neligitimumo pradas. Kas toliau, tiesiog nenagrinėsiu „čia pat ir dabar“. Bet…

4. Tai išties atskleis, jog sistema yra antiliaudinė. 10 nuošimčių! Bet ir tai dar ne riba. Sistema bijo savęs demaskavimo. Jau būta siūlymų imtis represijų prieš nepaklusniuosius. Vedlys buvusios partijėlės, jau susijungusios su kita pseudopartija, ragina net atimti pašalpas iš pažeidžiamiausio sluoksnio žmonių, rinkimų dieną nenorėsiančių paklusti sistemai.

5.Socialitinis liaudies frontas (SLF), būdamas išskirtine partija,pagrindine kelrode laikantis nuosavybės klausimo sprendimą bei kapitalizmo keitimą socializmu, vienintelis tegali suvokti, jog ne „elektoratas“ turi palaikyti partiją, o mes turime palaikyti darbo žmones bei vienyti juos KOVAI.

Todėl SLF turi imtis rinkimų boikoto iniciatyvos. Nes boikotas, nors ir neorganizuotai, nors ir padrikai, jau yra pradėtas skelbti bene daugumos darbo žmonių. Būtina pritarimo iniciatyva, suteiksianti šiam vyksmui organizuotumo. Būtina jam pritarti, o ne stabdyti.

6. Priminsiu nuostatą – norėdamas būti išgirstas (su glaudaus kontakto perspektyva) –kalbėk žmogui tai, ką jis nori girdėti. Taip ir čia. Kokia bebūtų rinkiminė agitacija principu „balsuokite už mus“ nūdien yra darbo žmonių įsisavinama kaip natūralūs veiksmai „lošėjo“, užuodusio lovį. Vėliau sulaukiama atitinkamų rezultatų, neva tai prieštaraujančių SLF nuostatai, esą atstovaujama kapitalo išnaudojamiems, t.y. daugumai Lietuvos gyventojų. Ideologiniai priešai kaipmat pateika šį prieštaravimą kaip tikrą monetą. Su nuoroda, esą socialistinę kelrodę palaiko vos keli nuošimčiai gyventojų. Ir priešui gerai, ir kontrpropagandinių smūgių sulaukiama.

Priminsiu istorija. 1996 metais Lietuvos socialistų partija, prieš tai arogantiškai atmetusi visuomeninio judėjimo (kairiųjų sąjungos) alternatyvą, per rinkimus padėjo idėjiniam priešui „įrodyti“, esą socializmo šalininkai Lietuvoje sudaro vos vieną nuošimtį gyventojų. Bet juk tai yra nevalingas kompromitavimas idėjos, prieš kurią ir taip vykdoma globali agresija.

Klaidų reikia? Taip. Bet mokymuisi, o ne priklausomybės nuo jų kartojimo vystymui.

7.Dalyvavimas rinkimuose darbo žmonių nepalaiko. Tad ir bumerangas neišvengiamas. Juk renkamieji valdymo organai jau savaime yra lovys. Juk rinkimus strateguoja esama valdžia, dabartinė sistema. Taip, buržuazijos valdymas ilgainiui kildina savo duobkasį. Bet tik ne per rinkimų farsą, aprūpintą smegenų ląstelių lygmeniu veikiančiomis technologijomis. Ir todėl…

8. Tie, kas dalyvauja rinkimuose, nevalingai įtvirtina esamą sistemą. Balsuodami per rinkimus mes balsuojame už ESAMĄ VALDŽIĄ. Su visa, galimai nesuvokiama atsakomybę už tai. „Nesisteminės partijos“ per rinkimus technologiškai paverčiamos agitacinėmis grandimis. Kadaise šios grandys „paaiškino“ socdemams, esą Kirkilą reikia keisti kita, patrauklesne figūra. Buvo įgyvendinta. Per kitus rinkimus vėl prireiks „grandžių“ kadrų rotacijai tarp valdančiųjų. Sistema negali be kadrų kaitos, todėl ji dūsta be rinkimų ir be rinkėjų. Supraskime tai. Ir nebalsuokime daugiau už esamą sistemą. Netapkime „agitacinėmis grandimis“!

9. SLF tikslas – skleisti socializmo idėjas tarp darbo žmonių. Palaikyti darbo žmones, o ne agituoti už mūsų palaikymą. Darbo žmonių masių tapatinimas su „elektoratu“ – klaida.

Nedalyvavimas farse nereiškia noro būti nematomiems. Liaudies akyse tampama išskirtine partija tik tuomet, kai savo kovos poligone atsižadama sistemos technologų diegiamos nuostatos, esą partija kuriasi tam, kad veržtųsi prie lovio. Partija tampa išskirtine jau tą akimirkužę, kai „lovį“ ir takelius link jo palieka vėliau ties tuo „loviu“ užspringsiantiems. Ir kiekvienas, kelio dėl takelio neapleidžiantis, įgyja kovinio išskirtinumo. Ir tai – bealternatyviai teiginiai. Su jais gali ginčytis tik reformistai.

10. Būtina skleisti masėse rinkimų boikoto idėją. Jog nevalia savo rankomis kalti mus pačius kalstančias grandines. Socialinė atsakomybė ir moralioji politika – neatskiriami dalykai.

Šiomis tezėmis siekiau pagrįsti tai, jog priklausomybės nuo valdžios rinkimų praktika turi būti pakeista aktyvaus rinkimų boikoto taktika. Išskirtinei partijai nereikia lovio, nes ji nežada greitų bei lokalių permainų sistemos viduje. SLF tikslas siejamas su kova prieš pačią buržuazinę sistemą, įtraukiant į kovą mūsų šalies darbo žmones. Dalyvaujant pasaulio kairiųjų partijų bei judėjimų vienijimosi vyksme, kuriame, skirtingai nuo „sisteminio valdymo organų“, SLF gali ir turi užimti deramą vietą ties klasių kovos barikadomis.

2011-07-29

Tags: , , , , ,

 

Kategorijos: Idėjinė kova