Afganistanas: Amino rūmų šturmas
JEVGENIJUS FEDČENKO
1979 metų gruodžio 27 d. įvyko tai, kas nulėmė tolimesnius TSRS ir Afganistano santykius. To priežastys neaiškios iki šiol. TSRS Valstybės saugumo komiteto (VSK) spec. padaliniai šturmu užėmė Tadž-Beką – Hafizulos Amino rezidenciją.
Viskas įvyko taip. Tadž-Beko rūmų apsaugos sistema buvo kruopščiai ir apgalvotai organizuota. Rūmuose ėjo tarnybą asmeninė Amino gvardija. Jie gyveno arti rūmų, moliniame statinyje. Antrą liniją sudarė septyni postai, kiekviename poste buvo po keturis sargybinius, kurie apsiginklavę kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais ir automatais.
Išorinį apsaugos žiedą sudarė apsaugos brigados batalionų dislokacijos punktai (trys motorizuotų pėstininkų ir vienas tankų). Jie buvo įsikūrę aplink Tadž-Beką. Vienoje iš iškilusių aukštumų buvo užkasti du tankai T-54, kurie galėjo laisvai apšaudyti iš pabūklų ir kulkosvaidžių vietovę, esančią prie rūmų. Iš viso apsaugos brigadoje buvo apie 2,5tūkst. žmonių. Be to, netoliese buvo išdėstytas zenitinis pulkas, kurio ginkluotę sudarė dvylika 100-mm patrankų ir 16 zenitinių kulkosvaidžių įrenginių, o taip pat ir statybos pulkas (apie 1 tūkst. žmonių, apsiginklavusių šaunamaisiais ginklais).
Šturmuoti rūmus turėjo du TSRS VSK būriai: “Zenit“ (vėliau bus žinomas kaip “Vympel“) ir “Grom“ (būsima “Alfa“), „musulmonų“ batalionas, sudarytas iš Tadžikistano, Uzbekistano, Turkmėnistano kareivių, kuriam vadovavo majoras Chalbajevas, ir 345-to atskiro desantininkų gvardijos pulko 9-oji kuopa, vadovaujama vyresniojo leitenanto Valerijaus Vostrotino. Spec. būriams vadovavo TSRS VSK pulkininkas Grigorijus Bojarinovas. Visai operacijai vadovavo karinės žvalgybos pulkininkas, vyresnysis karininkas Vasilijus Kolesnikas. Musulmonų batalionas ir desantininkai turėjo neutralizuoti išorinio žiedo apsaugą, o “Grom“ ir “Zenit“ užimti rūmus. Specialiai šiai operacijai tarybinius kareivius perrengė afganistaniečių uniformomis.
Akivaizdu, kad jėgų pusiausvyra buvo ne mūsų naudai. Padėti galėjo tik netikėtumas ir mūsų kovotojų aukštesnio lygio paruošimas. Apskaičiavimas pasirodė teisingas.
Pradžioje operaciją buvo planuojama pradėti 21:00. Bet gal dėl informacijos nutekėjimo, gal dėl to, kad vakarieniaudamas Aminas stipriai apsinuodijo (arba jį apnuodijo), rūmų apsauga ėmė ruoštis šturmo atrėmimui. Buvo nuspręsta šturmuoti rūmus trim valandom anksčiau – 19:00.
19:15 dvylikos karių grupė, vadovaujama bataliono vado pavaduotojo Sachatovo, pajudėjo link objekto. Pagal planą, grupė turėjo užgrobti tankus. Todėl specialiai į ją atrinko kareivius, kurie mokėjo naudotis sunkiąja karine technika. Tačiau važiuojant pro trečiąjį brigados batalioną, kuris saugojo rūmus, jie pamatė, kad batalione paskelbtas aliarmas. Aikštės centre stovėjo vadas ir jo pavaduotojai. Kareiviams buvo dalinami ginklai ir šaudmenys. Sachatovas priima sprendimą paimti trečiojo pėstininkų bataliono vadovybę. Judėdamas visu greičiu, automobilis su mūsų žvalgais staiga sustojo prie afganų karininkų ir po kelių sekundžių jie gulėjo sunkvežimio kėbule. Mašina movė pirmyn. Iš pradžių bataliono kareiviai tiesiog nesuprato, kas atsitiko, o kai susiprato šaudyti į atsitraukiančią mašiną, buvo jau vėlu. Sunkvežimis pravažiavo dar 200 metrų, po ko mūsų kariai iššoko iš jo, atsigulė ir atidengta ugnimi prispaudė puolančius afganus prie žemės. Tuo metu snaiperiai nušovė sargybinius prie tankų.
Išgirdęs šūvius trečiojo bataliono dislokacijos vietoje, Kolesnikas suprato, kad atėjo laikas improvizuoti ir davė komandą pradėti operaciją. Pirmieji pradėjo šaudyti savaeigiai zenitiniai įrenginiai ZSU-23-4 Šilka. Dvi Šilkos šaudė į rūmus, o kitos dvi – aplink tankus, kad neprileistų kareivių prie jų. Automatinių granatsvaidžių AGS-17 komandos pradėjo šaudyti į antrojo bataliono dislokacijos vietą, neleisdamos afganų kareiviams išeiti iš kazarmų. Antra bei trečia musulmonų bataliono kuopos ir desantininkų kuopa ant šarvuočių pajudėjo blokuoti apsaugos brigados batalionus, o pirmoji „musulmonų“ kuopa kartu su VSK spec. būriais metėsi link rūmų. Rūmai stovėjo ant kalvos, aukštai iškilę 60 metrų aukštyje. Į jį vedė serpentininis kelias ir pusantro metro pločio laiptai. Pridengti Šilkų šarvuočiai judėjo serpentinitu į rūmus. Rūmų sargyba iš visų jėgų stengėsi paversti kelią pragaru. Priekinis šarvuotis buvo pamuštas. Desantininkai, sėdėję mašinoje, išlipo ir šturmo kopėčių pagalba ėmė lipti į kalvą. Iš paskos važiavusi mašina nustūmė pamuštąją ir taip atlaisvino kelią kitoms. Toliau važiuodami devyni pirmos kuopos šarvuočiai praėjus 20 minučių po šturmo pradžios atsidūrė aikštėje priešais rūmus. Desantininkų skyrių durys atsidarė ir VSK bei karinės žvalgybos kariai įsiveržė į rūmus. Užvirė žiaurios kautynės su asmenine Amino apsauga, kurią sudarė daugiausia jo giminės. Šturmo grupių įsiveržimo į rūmus momentu Šilkos turėjo nutraukti ugnį. Tačiau tuo metu vienas iš šarvuočių įkrito į griovį ir jo vadas savo prašymais padėti užgožė darbo dažnį. Situacija laikinai tapo nevaldoma. Dėl Šilkų ugnies nutraukimo teko, kaip senais laikais, siųsti pasiuntinį. Dėl šio susitrukdymo Šilkos dar kurį laiką šaudė į rūmus, kai juose jau dirbo tarybinės spec. grupės. Po 20 minučių rūmai buvo užimti. Praktiškai visa rūmų apsauga žuvo, o gyvų liko tik apie 10 žmonių.
Kol vyko kovos rūmuose, Sachatovas su savo grupe užgrobė vieną tanką ir pajudėjo link Generalinio štabo, tačiau buvo apšaudytas desantininkų, kurie tuo metu jį jau buvo užėmę. Kadangi spec. kovotojai buvo aprengti afganų uniformomis ir važiavo afganų tanku, desantininkai be ilgų ceremonijų šovė į tanką iš granatsvaidžio. Laimei, niekas nenukentėjo. Nebent desantininkų ausys, kurios išgirdo daugybę įdomių smulkmenų apie save ir savo giminaičius.
Nors didelė brigados kareivių dalis pasidavė, mūšis po rūmų užėmimo tęsėsi. Dalis afganų dalinių kovėsi dar parą.
Aukų skirtumas tarp tarybinių kariškių ir afganų buvo neįtikėtinas. Per visą šturmą tarybinių žuvo dešimt: penki batalione ir penki grupėse “Zenit“ ir “Grom“. Tarp žuvusiųjų buvo ir vadas Bojarinovas. Afganų žuvo apie 200. Apie 1700 paimta į nelaisvę.
Tuo pat metu VSK spec. grupės su desantininkų pagalba užėmė Generalinį štabą, Ryšio mazgą, VRM pastatą. Tam, kad Kabulo garnizono dalinių nepakėlė aliarmas, didelę reikšmę turėjo zenitininkų diversija, atlikta iki šturmo. Jie sunaikino miesto komunikacijų mazgą, kuris buvo specialiame betoniniame šulinyje. Taip su minimaliomis jėgomis ir minimaliomis aukomis buvo padarytas perversmas Afganistane.
Ir tuo metu kai tarybiniai daliniai ėmė savo kontrolėn Kabulą , į Afganistaną atvyko Babrakas Karmalis – būsimas šios šalies prezidentas.
Bus daugiau
Šaltinis: http://marx.org.ua/2008-04-23-09-06-29/1-articles/406-2009-03-13-01-45-28