Baltijos šalys - sekančios po Islandijos
A.S.
Sukrėtus finansinei krizei Islandiją, tokia pat grėsmė iškilo Baltijos šalims. Tokį pareiškimą padarė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktorius Dominykas Stros-Kanas.
Spalio 14 d. padarytame pareiškime D. Stros-Kanas pažymėjo, kad Islandijos krizės pasekmės „vis stipriau atsiliepia kitų šalių bankų sistemoms“. Ypatingai pažeidžiamos šiuo atžvilgiu, jo manymu, tampa Latvija, Lietuva ir Estija.
Daugelis Rytų Europos bankų jaučia vis stipresnę sunkumus išgyvenančių nekilnojamojo turto rinkų įtaką ir pritraukia lėšas iš tarptautinių rinkų tokiu pat būdu, kaip tai darė Islandijos bankai, kurie dabar nacionalizuoti. Šie Rytų Europos finansiniai institutai gali būti priversti sumažinti teikiamų kreditų apimtis, ir būtent tokia grėsmė iškilo Pabaltijo šalių bankams, kur būstų kainos ir kreditų apimtys sumažėjo, teigia TVF vykdomasis direktorius.
Vakar, spalio 14 d., pagrindinis Islandijos biržos indeksas nukrito 76 proc. Tuo baigėsi pirmas po spalio 8 d. biržos atidarymas. Netrukus vyriausybė priėmė sprendimą vėl uždaryti biržą „dėl ekonominės krizės šalyje“. Per pastarąsias savaites Islandijoje buvo nacionalizuoti trys stambiausi bankai – „Kaupthing bank“, „Glitnir“ ir „Landsbanki“. Pastarasis nacionalizuotas praėjus parai po to, kai vyriausybė sustabdė prekiavimą stambiausių bankų akcijomis, o Islandijos krona nupigo daugiau kaip 20 proc. euro atžvilgiu. Islandijos ministras pirmininkas perspėjo, kad šalis yra ant „nacionalinio bankroto“ ribos.
Pagal warandpeace.ru medžiagą
Taip pat skaitykite:
“Rytų Europos perkaitimas” (2008 m. vasario 24 d.)
“Bedugnė, rinkimai ir Lietuvos kairė” (2008 m. kovo 21 d.)