Darbo žmonių “gynėjai”: tu keturių klasių vaikas, su šluota dirbi ir neaiškink ko neišmanai!
Šiandien, lapkričio 14 d., Kaune įvyko LSP Tarybos posėdis, kuriame aptartas jungimosi su Frontu ir bendros programos klausimas. Tarybos narys Jaroslavas Kozlovskis dalindamasis įspūdžiais apie šį susirinkimą taip išsireiškė: „Tokio bardako aš dar nesu matęs“.
Pagrindinis ginčas susirinkime kilo dėl programos projekte esančios nuostatos atstovauti vidutiniojo biznio interesus (taip, taip, ruošiamoje „marksistinėje“ programoje ketinama atstovauti vidutinįjį biznį). J. Kozlovskiui išdėsčius, kad jei jau remtis marksizmu, tai darbininkų ir vidutiniojo verslo interesų atstovavimas yra nesuderinamas, kadangi kapitalistas, net jei jis turi tik porą dešimčių darbininkų, negali jų neišnaudoti, antraip jis neturės pridėtinės vertės, ir tai visai nesusiję su tuo, ar moka minimumą, ar daugiau, ir apskritai ne jo (J. Kozlovskio) interesais yra vidutiniojo biznio atstovavimas, kadangi jis pats yra proletaras, „darbo žmonių interesų atstovų“ gretose kilo pasipiktinimo vajus. LSP Valdybos narys E. Matuzanis, mušęs sau į krūtinę kad jis „burokevičininkas“, ėmė įrodinėti, kad žodžio „socializmas“ programoje apskritai reikia atsisakyti, kadangi jis „sukompromituotas“ (E. Matuzanio šeima, tarp kita ko, turi prekybos auksu biznį). Vienas iš Tarybos narių pareiškė: „Jeigu mes neginsim vidutinio biznio interesų, tai kur dirbs žmonės? Jei nebus biznio, tai nebus ir darbo“. Tačiau matomai didžiausias „topas“ buvo pasiektas, kai įpykęs LSP Tarybos narys ir biznierius iš Kauno Stančikas į J. Kozlovskio argumentus atsakė: „Tu keturių klasių vaikas ir su šluota dirbi!“ Į ką J. Kozlovskis atsakė, kad jis su šluota nedirba, bet darbas panašus, ir jis didžiuojasi, kad yra proletaras, jam tai ne įžeidimas, ir jam ne gėda atstovauti darbininkus palyginus su Stančiku.
Galiausiai LSP Taryba J. Kozlovskio pastabų dėl programos projekto nepalaikė.
Štai tokiom frazėm tarp LSP Taryboje susėdusių biznierių kalbama su darbininkais, kurių LSP organuose vos vienas kitas. Tokiom frazėm kalbama partijoje, pasišovusioje ginti ir vienyti Lietuvos darbo žmones.
LSP yra atskirų gerų žmonių, deja, jie buvo apstatyti arba leidosi apstatomi personomis, kurios darbininkų interesais rūpinsis mažiausiai. Vien dėl savo pačių klasinės padėties, kuri, kaip rodo tokie epizodai, viešpatauja prieš jų sąmoningumą.
Artėjant LSP ir Fronto suvažiavimams, kurie įvyks gruodį (lapkričio 7-osios suvažiavimas buvo nukeltas), situacija kristalizuojasi, ir panašu, kad mažiausiai kas valdys busimąjį „liaudies frontą“, tai darbo liaudis.
Leftas
2009-11-14
Taip pat skaitykite:
“Darbo žmogaus pamąstymai apie A. Paleckį” (2009 m. spalio 8 d.)
“Dėl LSP ir “Fronto” susijungimo” (2009 m. liepos 14 d.)
“Žvilgsnis iš šalies. Apie išplėstinį LSP tarybos posėdį” (2009 m. liepos 4 d.)