Gegužės 9-oji Lietuvoje (atnaujinta)
Nepaisant lietingų orų dalyje Lietuvos vietų ir kai kurių valdžios bandymų sutrukdyti šią šventę (mažai kam žinomos „Europos dienos“ minėjimas kaip tyčia Gegužės 9-ąją, datų kaitaliojimas iš 9 į 8 dieną, taipogi informacinė blokada), tarybiniai kariai daug kur buvo pagerbti. Padėka visiems atsiuntusiems savo reportažus. Surinkę medžiagą iš įvairių Lietuvos dalių (o tokios medžiagos buržuazinėje žiniasklaidoje praktiškai nerasi), mes galime teigti ir didžiuotis, kad Lietuva iš tikrųjų dar nevirto debilų kraštu.
Vilnius
Nepaisant lietingo oro, Vilniaus karių kapinės Gegužės 9 d., kaip ir praėjusiais metais, buvo pilnos žmonių. Visų tautybių Vilniaus gyventojai, šeimos ir draugai, deramai pagerbė tarybinių karių atminimą – mažiausiai keliolika tūkstančių žmonių apsilankė šioje vietoje ir padengė tarybinių karių kapus ir paminklus gėlėmis.
Vargu ar įmanoma nustatyti tikslų ten buvusių žmonių skaičių. Kapinės buvo pilnutėlės ir didžioji žmonių dalis pastoviai judėjo, padėdami gėles, pabūdami kelias minutes ir išeidami. Ši judanti masė buvo pastoviai užpildžiusi keliukus ir aikšteles, ir todėl vienu momentu matytą žmonių skaičių turbūt galima dauginti keletą kartų. Turint omeny, kad atskiros žmonių grupelės kapines lankė jau ir leidžiantis saulei, galima spėti, kad išviso čia pabuvojo kelios dešimtys tūkstančių. To fone apgailėtinai atrodo Delfi reportažas iš Vilniaus karių kapinių, kurio autorius sugebėjo paminėti tik tiek, kad „nepaisydami lietaus daugiau kaip tūkstantis Antrojo pasaulinio karo veteranų sostinės Antakalnio kapinėse susirinko paminėti pergalės prieš nacių Vokietiją“ metines. Iš tikrųjų karo veteranai sudarė tik mažytę ten buvusių žmonių dalį. Kad ir kaip stengtųsi dabartinė žiniasklaida nuskandinti šią datą užmarštyje, jokie tokie jos fokusai neišmuša iš žmonių atminties šios bendros visų tautų šventės – didžiosios pergalės prieš fašizmą. Tačiau tai dar kartą primena, kad kova prieš tikrąsias vertybes tęsiasi ir todėl kiekvieno garbingo žmogaus pareiga yra neleisti savo vaikams, jaunesniems broliams ir t.t. pamiršti Tarybinės armijos žygdarbio, pasakoti jiems tiesą ir vestis pagerbti tarybinių karių atminimo šią iškilmingą dieną.
Čia jūs matote „tūkstantį karo veteranų“
Organizaciniu atžvilgiu šventė galėjo būti organizuota ir geriau. Pavyzdžiui, baigus karo veteranams ir kitiems žmonėms sakyti iš tikrųjų gyvas ir įkvepiančias kalbas, kurias lydėjo nuoširdūs tūkstančių žmonių plojimai, kažkodėl nuskambėjo tik viena kariška daina, tai legendinė „Den pobedy“, nors gerų kariškų dainų sukurta daug ir jas visas galima buvo paleisti vieną po kitos. Tokiu būdu atmosfera būtų buvusi sukurta dar įspūdingesnė ir iškilmingesnė, ir susirinkusiems būtų buvę dar smagiau. Tačiau jei prisiminti oficioziškai surengtas Gegužės 1-osios eitynes, tai šiuo atžvilgiu net ir nėra ką lyginti. Gegužės 9-ąją tarybinių karių kapines apgaubė nuoširdumo ir tikros pagarbos atmosfera.
Kai buvo baigtos sakyti kalbos, simboliškai, tartum gamta verktų kritusių karių, apsiniaukė ir ėmė lyti.
Vakare
Negalima buvo neapsilankyti ir netoli nuo paminklų, už kalvos, esančioje kapinių dalyje, kurioje palaidoti tarybiniai kariai, žuvę pokario metu. Sprendžiant pagal žūties datas, tai galėjo būti vidaus pajėgų kariai, iš vidaus reikalų arba saugumo ministerijos, žuvę kovose su nacionalistų padugnėmis. Jiems gėlės taipogi padėtos. Tai ženklas istorijos klastotojams, kad niekas nėra ir nebus pamiršta.
Žilvinas Butkus
Kaunas
Nors Kaune oras buvo ypač žvarbus, Pergalės dienos paminėti susirinko gana daug žmonių. Nors didžiąją dalį atėjusių sudarė garbaus amžiaus žmonės, tačiau buvo ir studentinio amžiaus jaunimo.
Liaudžiai besirenkant, iš kapinių centre pastatytos garso aparatūros, visu garso sklido tarybinės karo laikų dainos ir maršai.
Kai susirinko didžioji dalis lietsargiais apsiginklavusios minios, muzika buvo pritildyta ir pradėtos sakyti kalbos. Kalbėta tiek rusiškai, tiek lietuviškai. Pasisakė veteranai, rusų organizacijų aktyvistai, įvairūs visuomenės veikėjai, poetė, bei Rusijos ambasados atstovas.
Tuo tarpu Kauno savivaldybė šį renginį ignoravo. Per prieš porą metų vykusį pergalės prieš fašizmą minėjimą, mero pavaduotojas suskubo iš renginio pasišalinti, karo veteranams prakalbus apie pokario banditus. Mano žiniomis, nuo to laiko savivaldybė prie šių renginių organizavimo nebeprisideda. Negana to, karių kapinėse minint Gegužės 9-tąją, priešais savivaldybę buvo „švenčiama“ mažai kam žinoma „Europos diena“.
Grįžtant prie kapinių, būtina paminėti, jog visai netoliese tarybinių karių ilsisi ir „Okupacijos aukos (1940-1990)“. Regis, buržuazinę nacionalistinę ideologiją stengiamasi įbrukti į visas sferas. Argi kariai išvaduotojai gali ramiai ilsėtis, kai visai šalia jie vadinami okupantais? Nejaugi buržuazijai būtina savo istorijos klastojimus grūsti net į kapines?
Beje, neišvengta politizavimų. Keletas organizatorių buvo su LSDP atributika, o vienas kariškus drabužius dėvintis vyriškis nemokamai dalino „Laisvą laikraštį“, bei Mazuronio reklaminius lapelius, agituodamas:
-Aš rusų kariškis. Būtinai balsuokite už Mazuronį. Būtinai reikia jį išrinkti.
Jau norėjau šiam „rusų kariškiui“ paprieštarauti, primindamas Mazuronio požiūrį į Tarybų Sąjungos pergalę, bei pokario „laisvės kovas“, tačiau nespėjau, kadangi agituotojas jau buvo toli nurukęs dalinti likusius laikraščius…
Minėjimui einant į pabaigą, lietus nustojo lijęs, dangus pragiedrėjo. Mirusieji didvyriai tartum priėmė mūsų duoklę, praskaidrindami orą.
G.G.
Panevėžys
Nepaisant bandymų nukreipti gyventojų dėmesį (gegužės 9 Panevėžyje buvo rengiami renginiai Europos dienai ir oficialiai puslapyje panevezys.lt bei žiniasklaidoje apie Pergalės dieną informacijos nebuvo), kritusių kovoje prieš fašizmą karių paminėjimas visgi įvyko, ir susirinko tikrai daug žmonių.
Kalbas susirinkusiems pasakė pats miesto meras, rajono vicemeras ir Rusijos ambasados sekretorius. Susirinkusieji kalbas lydėjo plojimais. Prie paminklo žuvusiems kariams ir ten, kur kažkada ruseno amžinoji ugnis (kuri antikomunistinės valdžios buvo užmūryta) Rusijos ambasados sekretorius padėjo vainikus, o miesto meras bei rajono vicemeras ir susirinkusieji - gėlių. Visiems išsiskirsčius neliko nei vieno kario kapo, prie kurio nebūtų padėta bent keletas gėlių. Ir net oficialiajai daliai pasibaigus ir pagrindinei žmonių masei išsiskirsčius, pavieniai žmonės dar visą dieną ėjo prie kapų ir pagerbė žuvusius atnešdami gėlių.
Tarybų Sąjungos Didvyris seržantas Andrėjus Michailovičius Andrijanovas (1917-1944)
Gintaras M, Donatas
Salantai
Salantų miestelyje kariai pamiršti, visai niekas neina jų pagerbti. Paklausinėjau žmonių, ką mano apie gegužės 9 pergalės dieną. Vyresni žmonės sakė, kad reikėtų pagerbti, bet niekas tokių dalykų neorganizuoja, ir sako, jei ši šventė būtų minima, ją tikrai švęstų, bet buvo žmonių, kurie teigia, kad ši šventė ne mūsų šalies ir neprivalome paminėti šios dienos ypatinga. Jaunimas net nežino, kas per ta gegužės 9, bet paaiškinus, kas per diena, teigia, kad būtų smagu paminėti ją, jei tai būtų organizuojama. Mano nuomone, gegužės 9 reikia švęsti, nes tai pergalės diena prieš fašizmą, ir reikia pagerbti karius, nes jie žuvo kovodami prieš fašizmą. Tarybiniai kariai ne okupantai, o išvaduotojai.
Egidijus Z.
Šalčininkai
Nuotraukas ir video atsiuntė Jaroslavas Kozlovskis
Šakiai
Suvalkijoje Pergalės diena taip pat buvo nepamiršta, tačiau Šakių mieste minėjimas, dalyvaujant ir karo veteranams, vyko gegužės 8-ios vakarą - kitaip nei kituose miestuose. Karių kapų ir paminklo aplinkos sutvarkymu buvo pasirūpinta tos pačios dienos ryte, tačiau, kad toks minėjimas vyks būtent gegužės 8-ąją, o ne gegužės 9-ąją, kaip kitur įprasta, viešai skelbta nebuvo, todėl nenuostabu, kad į šį minėjimą susirinko labai mažai žmonių. Nepaisant mažo žmonių skaičiaus, paminklas bei memorialinės lentos su karių vardais buvo nukloti gvazdikais, tulpėmis bei kitomis gėlėmis.
D.G.
2009-05-10