Globalinis karinis aljansas: Rusijos ir Kinijos apsuptis
MAHDI DARIUS NAZEMROAJA
Nors Australija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Pietų Korėja ir Japonija formaliai nėra NATO narės, šios šalys karine partneryste, valstybiniais susitarimais, partnerysčių tinklais ir dvipusiais kariniais susitarimais glaudžiai susijusios su JAV ir Didžiąja Britanija.
Paralelinės NATO organizacijos sukūrimas Ramiajame vandenyne ir Tolimuosiuose Rytuose, tai dalis tarptautinės konfrontacijos ir vieningo globalinio karinio aljanso kūrimo. Elenas Borkas, Naujojo Amerikos Tūkstantmečio Projekto (NATP) vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, ir Garis Šmitas, Amerikos verslininkystės instituto veikėjas, savo darbe apie Pietų Korėją, parašytame 2006 m. gruodį, gynė karinio tinklo Azijoje, analogiško NATO, sukūrimo idėją. NATP, tai tyrimų centras, tarp kurio narių yra Dikas Čeinis, Džordžas Bušas jaunesnysis, Ričardas Perlas, Liujisas Libis, Karlas Romuvas, Zalmajus Chalilzadas, Ričardas Ermitadžas ir Polas Vulfovicas.
Japonijos Militarizacija
Japonija palaipsniui vienija ir harmonizuoja savo karinę politiką su JAV ir NATO. Dvipusiais ir daugiapusiais susitarimais Japonija glaudžiai susijusi su amerikiečių kariškiais. Amerikiečių armija kontroliavo Japonija keletą metų po Antro pasaulinio karo. 1951 m. Japonijos vyriausybė pasirašė su JAV sutartį dėl bendro saugumo. Ši sutartis buvo išplėsta 1960 m. sausio 19 d. pasirašant dvipusę sutartį tarp Japonijos ir Amerikos vyriausybių.
Japonija ir Pietų Korėja taipogi yra sudedamoji dalis didžiuliame Amerikos projekte, jungiančiame savyje globalinį raketų bei greitojo reagavimo pajėgų išdėstymą, kaip ir numatė Reigano administracija. Globalinis karinis projektas Azijoje teisinamas spėjamu Šiaurės Korėjos branduolinio smūgio pavojumi. Kinija taipogi naudojama kaip pretekstas, pateisinantis platų karinį aljansą su integruotu kariniu tinklu Tolimuosiuose Rytuose, Ramiajame Vandenyne ir Pietryčių Azijoje.
Japonijos vyriausybė taipogi pasirašė antrą dvipusę saugumo sutartį su Australija. Hovardo vyriausybė įtraukė Australiją į karinius projektus Azijos-Ramiojo Vandenyno regione ir, jei konkrečiau, dalyvauja Kinijos rytinių sienų apsupimo ir militarizacijos politikoje.
2007 m. sausį japonų ministras pirmininkas Sindzo Abe apsilankė NATO štabe Briuselyje, o po to susitiko su Vokietijos ir Britanijos lyderiais. Iš esmės, tai buvo vizitas pas NATO bendrai ir pas du atskirus NATO branduolius. Savo pirmos kelionės į NATO štabą metu, japonų ministras pirmininkas pažadėjo, kad Japonija glaudžiai bendradarbiaus su NATO Afganistane. Taipogi buvo aptarinėjamas ES embargo prieš Kiniją pratęsimas. Be to, Japonija jau turi sutartis dėl karinio bendradarbiavimo su NATO.
1999 m., kada vyko NATO plėtra ir agresyvus NATO karas prieš Jugoslaviją, Japonija ir JAV pradėjo savo bendrą priešraketinės gynybos programą. Japonijos vyriausybė taipogi pavertė savo Gynybos agentūrą pilnaverte ministerija, tokiu būdu eilinį syki pažeisdama Japonijos konstituciją. Japonijos vyriausybė taipogi finansuoja Patriot PAC-3 ir Aegis Standard Missile-3 (SM-3) išdėstymą. Japonija, dalyvaudama globalinio priešraketinio skydo programoje, taipogi leido JAV išdėstyti savo teritorijoje radarus.
Aukščiausi Japonijos veikėjai taipogi nori pakeisti konstituciją ir leisti Japonijai oficialiai prisijungti prie tokių karinių aljansų, kaip NATO. JAV, Australija ir NATO aktyviai palaiko Tokijo siekius atkurti japonišką militarizmą.
Japonijos vyriausybė atvirai pažeidžia konstitucijos 9 straipsnį, kuris tvirtina, kad Japonija negali turėti ginkluotųjų pajėgų. Vyriausybė jau pradėjo Japonijos konstitucijos pakeitimo procesą, kuris leis oficialiai turėti ginkluotąsias pajėgas. Kartu Japonijoje jau pradėtas karinio pajėgumo ir ginkluotųjų pajėgų vystymas.
Japonijos vyriausybė aktyviai juda militarizacijos kryptimi nežiūrint į tai, kad dauguma Japonijos gyventojų stoja prieš šalies militarizaciją. Dabar Japonijos parlamentas duoda vyriausybei leidimą perrašyti konstituciją. Pasak Japonijos ministro pirmininko, tai leis Japonijai „pašalinti visus kolektyvinės savigynos barjerus ir leis padėti sąjungininkams, kuriems suduodami smūgiai“.
Australija ir karinio aljanso Azijoje bei Ramiajame Vandenyne stiprinimas
Australija ir Japonija turi artimus karinius santykius nuo Šaltojo karo laikų. Australų kariai kartu su japonų „nerikiuotės kariais” dalyvauja bendrose karinėse operacijose ir misijose anglų ir amerikiečių pajėgų okupuotame Irake.
Australija ir jos vyriausybė, kuriai vadovauja ministras pirmininkas Džonas Hovardas, dalyvauja anglu-amerikiečių aljanso globaliniame kariniame projekte. Nuo pat pradžių Australijos vyriausybė įsitraukė į šio anljanso “globalinę kovą prieš terorą”. Australų kariai yra Balkanuose, anglų-amerikiečių okupuotame Irake ir NATO garnizonuose Afganistane.
Singapūro ginkluotosios pajėgos mokosi Australijoje. Australijos spec. daliniai taipogi veikia Pietryčių Azijoje, o Australijos karinių jūrų pajėgų laivai išsidėstė nuo Persijos įlankos iki Ramiojo vandenyno. Nuo 2003 m. spalio Australija aktyviai dalyvavo Irako okupacijoje ir tarptautinio JAV raketinio skydo programoje.
Australija taipogi suvaidino vaidmenį metant karinį iššūkį Kinijai. Australija sudarė karinį paktą su Japonija. Su ja Japonija gynybos sferoje susijusi labiau, nei su bet kokia kita šalimi, išskyrus JAV. Tuo pat metu Australija įsitvirtino anglų-amerikiečių karinėje stovykloje po to, kai buvo baigta statyti amerikiečių karinė bazė Džeraldtone. Džeraldtonas yra Vakarų Australijoje, netoli Indonezijos ir Malaizijos, ir yra nusitaikęs į Rytų Aziją bei Artimuosius Rytus. Nauja Džeraldtono atšaka yra Australijos krante prie Ramiojo Vandenyno. Ši bazė buvo atidaryta po tris metus trukusių slaptų derybų tarp Amerikos ir Australijos vyriausybių. Kaip teigiama, karinė bazė turi tapti svarbia grandimi naujame JAV ir jų sąjungininkų karinių satelitų tinkle.
„Aš manau, kad šis susitarimas Kinijos pakilimo fone tikrai sustiprina saugumą Rytų Azijoje“, - sakė Azijos saugumo programos Kareliškajame suvienytų tarnybų institute Londone vadovas.
Šiaurės Korėja, Kinija ir Rusija demonizuojamos, kad būtų pateisinta gilėjanti karinė Australijos, Japonijos ir kai kurių kitų Azijos-Ramiojo vandenyno regiono valstybių integracija su JAV ir NATO. Užsienio korespondentė Japonijoje Izabelė Reinolds savo straipsnyje „Reuters“ agentūrai parodo, kad saugumo ir militarizuotos atmosferos stiprinimas Japonijoje ir Australijoje nukreiptas prieš Kiniją ir Rusiją:
„Nepriklausomai nuo to, ar yra grėsmė, ar nėra, Japonija ir jos vadinamieji „pakrantės sąjungininkai“ [turimi omeny Filipinai, Taivanis ir Singapūras] reaguoja į ją“, - pridėjo jis [karinis analitikas Aleksas Neilas].
Atominiai ir raketiniai Šiaurės Korėjos bandymai - tai nerimo šaltinis. Taipogi nerimą daugelyje sostinių sukėlė ir tai, kad kinai numušė savo palydovą balistine raketa.
„Dabar jau ne tas laikas, kai Japonija ar Australija galėjo atsiremti tik į JAV kaip į sąjungininką“, - sakė karinis analitikas Tecuja Oseki, pasak kurio, ir Kinija, ir Rusija tampa tokiomis pat įtakingomis regione“.
Australijos ministras pirmininkas pasisakė prieš spėjimus, kad Australijos ir Japonijos besivystantis aljansas pakenks ryšiams su Kinija.
NATO ir JAV siekia apsupti Rusiją ir Kiniją. Australijos ir Japonijos sutarties tikslas (kartu su Tokijo vyriausybės pastangomis pakeisti Japonijos konstituciją) yra suformuoti Rytų frontą prieš Rusiją ir Kiniją bei sukurti paralelinį NATO aljansą.
Šaltinis: http://left.ru/2007/9/mahdi161.phtml
Čia verta prisiminti ir gegužės 22 d. NATO generalinio sekretoriaus pareiškimą, kad NATO ketina kurti savo priešraketinę gynybą, kuri bus susieta su JAV priešraketine gynyba. Visa ši globalinė militarizacija visų pirma yra JAV siekis įtvirtinti savo viešpataujančią imperinę padėtį pasaulyje. Kartu, žinoma, ji nukreipta prieš kapitalistinę Rusiją, su kurios iškilimu Vakarų buržuazija negali susitaikyti. To fone vis realesnė atrodo galimos karinės agresijos prieš Rusiją perspektyva.
Papildoma informacija pamąstymui:
D. Jakuševas “Kiek laiko liko iki karo?”
Leftas