Ignalinos AE uždarymo peripetijos
MYKOLAS PRONCKUS
Dabartinio politinio gyvenimo šurmulyje vis dažniau triukšmaujama Ignalinos atominės elektrinės uždarymo tema. Pasiklausius šio triukšmo atrodo, kad įvairų sferų politikams tik dabar atsivėrė akys. Žinant šios istorijos peripetijas, tokie „praregėjimai“ atrodo veidmainiški ir juokingi. Taigi kokios gi tos peripetijos?
Lietuva NSA (Branduolinės saugos sąskaita) sutartį su EBRD (Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas) pasirašė 1994 metais. Pagal šią sutartį Lietuvai buvo suteikta 33 mln. ekiu parama branduolinei elektrinei. Šalis už tai įsipareigojo nekeisti Ignalinos AE kuro kanalų. Tai reiškia, kad netolimoje ateityje ši elektrinė turi būti uždaryta.
1998 m. pradžioje Europos Sąjunga sudarė nepriklausomų ekspertų grupę, kuriai buvo pavesta įvertinti ir pateikti rekomendacijas branduolinio saugumo politikai vykdyti. Apie Lietuvos situaciją šie ekspertai pasakė: jie pastebi, jog Ignalinos reaktoriai yra vėlesnės kartos ir yra smarkiai patobulinti. Keisti reaktorių kanalus neleidžia NSA susitarimas. Todėl būtina, jog tarptautinė bendruomenė spaustų uždaryti pirmąjį reaktorių, kai tik užaks kuro kanalų tarpeliai ir maždaug dar po penkerių metų uždaryti antrąjį.
Taip eurookupantas, pasiremdamas tuo metu dirbusių mūsų pareigūnų neatsakingumu, priėmė sprendimą sunaikinti Lietuvos branduolinę energetiką.
Apie šiuos sprendimus ir susitarimus gal ir buvo informuotos Seimo viršūnėlės, tačiau plačiau tokia informacija nepasklido ir nesukėlė jokio politinio atgarsio.
Vėlesnės vyriausybės stengėsi neaitrinti Ignalinos AE uždarymo klausimo. LR Seimui jos pateikdavo įstatymų projektus, kuriuose Ignalinos AE uždarymas buvo traktuojamas kaip savaime suprantamas faktas. Priiminėjant LR Seime šiuos įstatymus tiek pozicija, tiek opozicija, išskyrus atskirus Seimo narius (tarp jų buvau ir aš), tokioms vyriausybės pozicijoms iš esmės pritarė. Taip Ignalinos AE uždarymas įgavo įstatyminį pagrindą.
Beje, tuometės Seimo frakcijos ir jų nariai turėjo pakankamai informacijos apie neigiamas Ignalinos AE uždarymo pasekmes. 1999 m. rugpjūčio 26 d. LR Seimo visuomeninis energetikos komitetas, apsvarstęs hab. dr. Algirdo Lašo pažymą (pažymos kopiją pridedu) „Ekonominė ir socialinė žala dėl priešlaikinio Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo“, pasiūlė šiuo klausimu surengti referendumą. Pasiūlymas liko neišgirstas. Po to LR Seimo nariams buvo išplatintas 1999 m. gruodžio 21 d. kreipimamsis į Lietuvos Ministrų Tarybos pirmininką, kurį pasirašė profesorius Andre Maisseu, Pasaulinės branduolinės energetikos sektoriaus darbuotojų tarybos pirmininkas (Kreipimosi kopiją pridedu). Šis kreipimasis taip pat liko be atgarsio.
Manau, kad šie pavyzdžiai aiškiai parodo, kas kam tarnavo ir tarnauja ir kaip aukščiausieji Lietuvos valdžios organai „gynė“ ir „gina“ savo valstybės interesus. Papildomi komentarai ko gero nėra reikalingi.
Ekonominė ir socialinė žala dėl priešlaikinio Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo
1. Dabartinė IAE kaina, skaičiuojant ją pagal Vakarų Europoje ir kitur pasaulyje veikiančių ir statomų analogiškų elektrinių kapitalo vertę, siekia 20 milijardų litų. Ji prilygsta dviejų metų LR biudžeto sumai. Tokį didžiulį paveldėtą turtą privalu kuo racionaliau panaudoti mūsų šalies ekonomikai stiprinti. Uždarius IAE, mes ne tik jo netektume, bet ir turėtume nedelsiant pradėti dengti didžiules su tuo susijusias išlaidas.
2. Uždarius IAE, elektros energijos kaina vartotojams padidėtų 1,5-2 kartus. Tai skaudžiai atsilieptų pramoninės ir žemės ūkio produkcijos konkurentabilumui.
3. Kruonio HAE, uždarius IAE, tampa nebeefektinga elektrinių apkrovai lyginti, nes šiluminių elektrinių galią galima nesunkiai reguliuoti. Ekonomiškai neapsimoka nakties metu deginti palyginti brangų organinį kurą vandeniui perpumpuoti į HAE viršutinį baseiną, kai HAE naudingumo koeficientas tesiekia 0,6.
4. Uždarius IAE, energijos eksportas taptų problematiškas ir elektros perdavimo linija į Vakarus pasidarytų ekonomiškai nebenaudinga, t.y. neatsipirktų jos statybos kaštai, nors techniškai ji reikalinga.
5. Deginant mazutą, dujas ir ypač orimulsiją, išskiria daug nuodingų medžiagų, sieros junginių bei sunkiųjų metalų, teršiančių aplinką. Be to, uždarius IAE dėl šiluminių elektrinių veiklos žymiai padidėtų į atmosferą patenkantis anglies dvideginio (C02) kiekis. Tai reikštų, kad nevykdomas Kioto tarptautinis susitarimas.
6. Visagine gyvena beveik 20 tūkstančių žmonių, kurių egzistencija susijusi su IAE. Ją uždarius, atsirastų daug bedarbių, o taip pat žmonių, smerkiančių tokį LR vyriausybės sprendimą.
7. Net 1-ojo reaktoriaus sustabdymas, numatomas Nacionalinės energetikos strategijos projekte iki 2005 metų, turėtų skaudžių pasekmių. Pirmiausia reikėtų didžiulių lėšų senų šiluminių elektrinių rekonstrukcijai ir reaktoriaus uždarymui. O tai priverstų nedelsiant padidinti elektros tarifus, kas šiuo metu ypač negeistina. Be to, IAE taptų nevisaverte techniniu požiūriu, nes likęs vienas reaktorius paralyžiuotų elektrinės manevringumą profilaktinių patikrinimų bei remontų metu. Tokioje nevisavertėje ir neperspektyvioje elektrinėje sunku būtų išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus. Kartu šalies universitetuose tektų nutraukti atominės energetikos specialistų ruošimą bei jau pradėtus ir sėkmingai vykdomus mokslinio tyrimo darbus kai kurių moderniųjų technologijų srityje.
Todėl reikia:
- Eksploatuoti IAE reaktorius tol, kol tai leis jų techninė ir saugumo būklė. Pagal IAE techninę dokumentaciją tai turėtų įvykti po 2020 metų.
- Nešvaistyti lėšų priešlaikiniam IAE uždarymui bei senų šiluminių elektrinių modernizavimui, o jas kaupti naujo, modernaus reaktoriaus Ignalinos atominėje elektrinėje statybai.
- Kuo greičiau pastatyti elektros energijos perdavimo liniją į Vakarus ir išvystyti ekonomiškai naudingą elektros eksportą.
Mes manome, kad politinė nauda negali atsverti socialinių ir ekonominių skuboto IAE uždarymo neigiamų pasekmių.
Pastabos
1. Iš esmės patobulinus IAE reaktorius, nebegalima jų vadinti „Černobilio tipo“, nes panaikinus teigiamą grįžtamąjį ryšį visame reaktoriaus galios diapazone ir įvedus papildomas apsaugos priemones, sprogimo galimybės nebeliko net žemės drebėjimo ar kitos stichinės nelaimės atveju. Mūsų ir tarptautinių ekspertų nuomone, dabartinė IAE yra saugiausia elektrinė iš visų su RBMK tipo reaktoriais ir saugumo požiūriu prilygsta daugeliui Vakarų Europoje veikiančių atominių elektrinių.
2. Atsilaikyti prieš Europos Sąjungos daromą politinį spaudimą, kurio siekiama uždaryti IAE, ko gero galėtų radikaliai padėti pravestas šiuo klausimu referendumas. Tačiau referendumą reikėtų organizuoti visuomenę supažindinus su pasiekto IAE saugumo lygiu ir uždarymo žala. Tada dauguma LR gyventojų balsuotų už IAE išsaugojimą.
Hab. dr. Algirdas Lašas
1999 m. rugpjūtis (?)
Paryžius, 1999 m. gruodžio mėn. 21 d.
Ponui Ministrui Pirmininkui
Lietuvos Respublika
S/c Poniai Lietuvos Respublikos
Ambasadorei Prancūzijoje
Pone Ministre Pirmininke,
Nusileisdama Europos Sąjungos spaudimui, jūsų šalis, regis, sutiko uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, kad jai būtų leista pradėti stojimo į ES procesą.
Nepriklausomai nuo šio proceso problematiškumo, nuo jo trukmės, kuris gali užsitęsti, kai bus pastebėti pirmieji pavojingos energetikos krizės ženklai, nepriklausomai nuo tiesioginių ir netiesioginių kaštų, kurių ši krizė pareikalaus iš jūsų šalies ekonomikos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į du dalykus:
1. Socialiniai kaštai, - juos tūkstančių asmenų, dirbančių atominės energetikos srityje ir susibūrusių į Atominės energetikos sektoriaus darbuotojų Pasaulinę Tarybą (World Council of Nuclear Workers) vardu noriu pagarbiai pažymėti;
2. Papildomi finansiniai kaštai gamtosaugos reikmėms: Europos sąjunga už Ignalinos atominės elektrinės uždarymą jums pažadėjo pagalbą, kurios bendra suma siektų 150 mln. eurų, tuo tarpu, kai dėl šio uždarymo jūsų šalis turės kasmet sumokėti po 1,4 milijardo eurų už leidimus taršai!!! (100 eurų už vieną C02 toną. Žr.: ponas Serge Lepeltier, senatorius, Prancūzijos Respublikos Senato pranešėjas leidimų, susijusių su tarša, klausimais; straipsnis laikraštyje „Le Figaro“, 1999 m. gruodžio 13 d., p.17)
Prašau priimti, Pone Ministre Pirmininke, mano gilią pagarbą.
Profesorius Andre Maisseu
„Opozicija“, 2008 m. kovo 19 d. Nr.6(778)
Pirmininkas
Pasaulinė Branduolinės energetikos
Sektoriaus darbuotojų taryba