Ispanų teisėjas siūlo teisti Irako karo iniciatorius už karo nusikaltimus
VIKIS ŠORTAS
Ispanijos teisėjas Baltazaras Garzonas, kuris anksčiau reikalavo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Čilės diktatorių Augustą Pinočetą, pareikalavo teisti JAV prezidentą Džordžą Bušą ir jo sąjungininkus už karo nusikaltimus Irake.
Per ketvirtąsias invazijos į Iraką metines laikraštyje „El Pais“ Garzonas rašė: „Šiandien, kovo 20-ąją, prieš keturis metus oficialiai prasidėjo karas Irake. Išprovokuotas JAV ir Didžiosios Britanijos, remtas Ispanijos ir kitų šalių, prasidėjo vienas iš savanaudiškiausių ir visiškai nepateisinamų epizodų žmonijos istorijoje“.
„Nuo 2003 metų, karo prieš terorizmą pretekstu, buvo trypiami visi tarptautiniai įstatymai, tarptautinės bendruomenės esmė. Į tokias organizacijas, kaip JTO, buvo paprasčiausiai nusispjauta“.
„Užuot minėdami karo pradžią, mes turėtume kelti siaubą, rėkti ir dalyvauti demonstracijose prieš dabartines žudynes“.
Garzonas rašo, kad Džordžas Bušas ir jo sąjungininkai turėtų būti galų gale nuteisti už savo veiksmus Irake: „Mes turėtume rimtai pažiūrėti į žmonių, kurie yra arba buvo šio karo iniciatoriai, baudžiamąją atsakomybę ir ištirti, ar yra pakankamai įkalčių priversti juos atsakyti už tai“.
„Dabar, kai žuvo 650 tūkst. žmonių, susikaupė pakankamai įkalčių be jokių daugiau atidėliojimų pradėti tyrimus ir tardymus“, - pridūrė jis.
Garzonas kandžiai kritikuoja buvusį Ispanijos ministrą pirmininką Chosė Marija Aznarą, kuris buvo Britanijos ministro pirmininko Tonio Blero, rėmusio Bušo karą prieš Iraką, šalininkas.
„Tie, kurie prisijungė prie Bušo karo, neša didesnę atsakomybę už jį patį. Nepaisant visų abejonių, visos to meto tendencingos informacijos, jie patys sutiko dalyvauti šiuose niekinguose ir viską griaunančiuose veiksmuose, kurie tęsiasi iki šiol“.
Aznaras vis dar gina invaziją į Iraką. Praėjusi mėnesį jis nenoriai pripažino, kad žinojo, jog Sadamas Huseinas neturėjo masinio naikinimo ginklo, tačiau pridūrė, kad „problema buvo ta, jog jis buvo nepakankamai gudrus, kad sužinotų tai anksčiau“.
Garzonas į tai atsako savo straipsnyje: „Jei jis nepakankamai žinojo, tai kodėl jis nesiėmė nieko tokio, kas būtų suteikę JTO inspektoriams veikimo laisvę? Vietoj to jis atsidavė prezidentui Bušui ir darė viską, ką jis liepia“.
Garzonas prisibijo, kad neramumai Irake gali išplisti po visus Artimuosius Rytus: „Šiaurės Amerikos ir jos sąjungininkų kariniai veiksmai sąlygojo arba bent jau išprovokavo didžiausios pasaulyje terorizmo stovyklos atsiradimą… Tam tikra prasme, mes padėjome ir padedame šiam monstrui augti vis daugiau ir daugiau, stiprėti kiekvieną minutę“.
Garzonas ištyrė viską nuo Basko terorizmo iki 2004 m. kovo 11-osios traukinio Madride susprogdinimo. Jis vadovavo dešiniųjų teroristų grupuotės „Grupos Antiterroristas de Liberacion“ (GAL), kurios atsiradimas buvo priskirtas Socialistų partijos (PSOE) vyriausybei, veiklos tyrimui. Jis taipogi uždraudė nacionalistinę partija „Herri Batasuna“, kuri buvo susijusi su ETA.
1996 metų pabaigoje Progresyvi kaltintojų sąjunga padavė oficialų skundą prieš Argentinos ir Čilės kariuomenes dėl ispanų civilių dingimo diktatūrų 70-aisiais ir 80-aisiais laikais. Po metų Garzonas išdavė arešto orderį, į kurį buvo įtrauktas ir Argentinos karinio laivyno kapitonas Adolfas Skilingas, kuris 1995 metais prisipažino per televiziją dėl „mirties skrydžių“, per kuriuos šimtai sulaikytų žmonių buvo mėtomi iš lėktuvų virš Atlanto vandenyno. Skilingas buvo sulaikytas, kai atvyko į Ispaniją.
1998 metais buvęs Čilės diktatorius Pinočetas buvo areštuotas per medicininį patikrinimą Londone. Orderį areštui išdavė Garzonas. Keturis mėnesius teisėjas mėgino išreikalauti diktatoriaus ekstradicijos į Ispaniją, kur diktatorius būtų buvęs teisiamas už 1973 metų karinį perversmą prieš išrinktąjį prezidentą Salvadorą Aljendę ir tolesnes tūkstančių studentų ir darbininkų žudynes. Jis taip pat ketino apklausti Ričardo Niksono nacionalinio saugumo patarėją Henrį Kisinedžerį dėl įvykių Čilėje po to, kai buvo išslaptinti JAV Valstybės departamento dokumentai, susiję su perversmu. CŽV teigė, kad Kisindžeris gerai suprato, kas įvyko.
Tai, kad garsi, tarptautinio lygio teismo figūra viešai kalba apie bylų už karo nusikaltimus iškėlimą prieš JAV, Didžiosios Britanijos ir Ispanijos lyderius, yra požymis, jog visa Irako kampanija ritasi link katastrofos ir iššaukia vis didesnį pasipriešinimą visame pasaulyje.
Praėjus keletui valandų po to, kai Garzono straipsnis pasiekė parduotuves, PSOE sekretorius Chose Blanko pareiškė savo interviu, kad kažkas turi sumokėti už karą Irake. Ir jei Bušas, Bleras ir Aznaras bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jis tai parems.
Šaltinis: http://www.wsws.org/articles/2007/mar2007/garz-m27.shtml