JAV auga kūdikių mirtingumo rodikliai
NAOMI SPENSER
Per pastaruosius keturis dešimtmečius kritę kūdikių mirtingumo rodikliai JAV ėmė kilti. Kūdikių mirtingumo rodiklių augimas, kaip ir daugelis kitų socialinių rodiklių, yra augančios Jungtinėse Amerikos Valstijose nelygybės pavyzdys.
Prie šios situacijos daug prisidėjo socialinės apsaugos erozija, prasidėjusi valdant Klintonui ir eskaluojama Bušo administracijos bei reakcingų valstijų valdžių.
Šalies kūdikių mirtingumo rodiklis – mirusių vaikų per pirmuosius jų gyvenimo metus skaičius 1000 gimimų – buvo 6,9 2003 metais – paskutiniaisiais metais, kurių duomenys pasiekiami. Tarptautiniu mastu JAV tarp išsivysčiusių šalių stovi apačioje faktiškai visais vaiko gerovės matais, įskaitant mirtingumo rodiklius. Regionuose su varginga ir ypač maža populiacija sveikatos rodikliai pastoviai ir žymiai blogėjo pastaraisiais metais.
Pietuose, kur kūdikių mirtingumo rodikliai ilgą laiką pralenkdavo šalies vidurkį, pastaraisiais metais mirtys ženkliai padažnėjo. Kai kuriose Pietų valstijose kūdikių mirtingumo rodikliai yra aukštesni nei 20 mirčių 1000 gimimų – aukštesni nei Šri Lankoje, Lenkijoje ir dar beveik 100 valstybių.
Šalies Sveikatos Statistikos Centro duomenimis, kūdikių mirtingumas Luizianoje išaugo iki 10,4 mirčių 1000 gimimų 2005 metais. Septintame regione – valstijos šiaurės vakarų sritis, apimanti devynias apygardas – skaičiai žymiai blogesni. Pavyzdžiui, Kado apygardos rodiklis yra 13,3. Šreveporto sritis užregistravo pasibaisėtinus 32,7.
„Žmonės negali patikėti, kai jiems pateikiu šią statistiką“, - pasakojo „Shreveport Times“ Šiaurės Vakarų Luizianos Moterų ir Vaikų Sveikatos Koalicijos direktorė Linda Bruks. „Šioje srityje skurdas yra toks, kokio jūs nesat matę, o paauglių neštumas (15-19 metų) yra didelė problema. Paskaičiavus, jos sudaro 55,6 proc. visų gimdymų“.
Panašiai ir Misisipės kūdikių mirtingumo rodiklis, 2004 metais nukritęs iki 9,7, 2005 metais skaudžiai pakilo iki 11,4. Kristina Glik, Misisipės akušerė ir buvusi Šalies Perinatalinės Asociacijos prezidentė, balandžio 22-ąją „New-York Times“ pasakojo: „Aš nemanau, kad šis išaugimas yra atsitiktinumas. Tai yra nerimą kelianti tendencija ne tik Misisipėje, bet ir Pietryčiuose“. Šiaurės Karolinoje, Pietų Karolinoje, Tenesyje ir Alabamoje taip pat išaugo kūdikių mirtingumas.
Kol dar nėra gauti 2006-ųjų duomenys, sveikatos ekspertai nurodė, kad varančiosios augimo aplinkybės 2005 metais – įskaitant socialinių paslaugų apkarpymą, sveikatos draudimų stoką ir visuomenės sveikatos apsaugos trūkumą ekonomiškai silpnose vietovėse – tik stiprėja.
Milijonai mažas pajamas gaunančių šeimų buvo pašalintos iš socialinių paslaugų programų po varginančių penkerių metų Laikinos Paramos Nepasiturinčioms Šeimoms limitų ar griežtų reikalavimų neatlikimo. Iš tikrųjų nuo tada, kai Klintonas 1996 metais pasirašė Asmeninės Atsakomybės ir Darbo galimybių suderinimo aktą, amerikiečių, gaunančių grynųjų iš socialinės paramos, skaičius nukrito 57 procentais. Tie, kurie gauna pagalbą, gauna ją tik laikinai ir tik tokiu atveju, jei atitinka griežtus savaitinių darbo valandų reikalavimus.
Didelį smūgį dėl naujų darbo reikalavimų pajuto vienišos motinos nuolatinio skurdo zonose, įskaitant JAV pietryčius, vadinamuosius „Deep South“, kur transportas ir gerai apmokamas darbas pasitaiko retai. Netekus pašalpų daugelis šeimų gyvena be pagrindinių būtiniausių dalykų.
Šios problemos atsirado dėl visiško medicininės pagalbos sistemos sugriovimo. Pavyzdžiui, 2005-2006 metais Misisipėje valdant gubernatoriui respublikonui Haliui Barbourui 54 tūkst. žmonių buvo išmesti iš valstijos vyriausybės finansuojamos medicininės pagalbos neturtingiems ir Vaikų Sveikatos Draudimo programos. Kai kurias tinkamas nėščias moteris nauji reikalavimai atbaidė nuo dalyvavimo programoje, sakė „New-York Times“ sveikatos apsaugos advokatai.
Bet nors ir yra vyriausybės finansuojamas medicininės pagalbos draudimas, žemas pajamas turinčios moterys dėl transporto trūkumo, vaikų priežiūros stygiaus ir nelankstaus darbo grafiko negali naudotis gydytojų ar socialinių tarnybų paslaugomis. Rezultatas toks, kad neturtingos nėščios moterys turi mažiau šansų gauti priešgimdyminę priežiūra ir dėl to auga pavojus jų vaikų sveikatai. Federalinio Motinos ir Vaikų Sveikatos Biuro duomenys rodo, kad moterų, negaunančių priešgimdyminės priežiūros, vaikai turi tris kart didesnę tikimybę gimti mažo svorio (mažiau nei 5,5 svaro), gali tapti invalidais ir turi penkis kart didesnę tikimybę mirti iki vienerių metų amžiaus.
Kūdikių mirtingumas ypač didelis gyventojų mažumose. Visos šalies mastu 2003 metais juodaodžių kūdikių mirė 2,5 karto daugiau negu baltųjų, ir juodaodžių kūdikiai turėjo daugiau kaip keturis kartus didesnę tikimybę mirti dėl to, kad gimė per mažo svorio. Misisipėje ir Luizianoje gyvena daugiausia juodaodžių ir jos tiek pajamų, tiek federalinio finansavimo atžvilgiu yra vienos iš vargingiausių valstijų šalyje.
Visos šalies mastu skurdas plečiasi į anksčiau ekonomiškai klestinčiais ir stabiliais laikytus regionus. Nors kol kas skurdas išlieka susikoncentravęs daugiausia miestuose, jis, kaip parodė kasmetinė Gyventojų surašymo biuro apklausa, kartu auga ir provincijose, supančiose miestus.
2006 metais pirmą sykį užfiksuota, kad provincijose gyvenančių vargšų, 12 milijonų žmonių, buvo daugiau nei miestiečių vargšų. „Brookings Institution“ atlikta 100 didžiausių JAV didmiesčių analizė rodo, kad per pastaruosius septynerius metus užmiesčio skurdas kai kuriose vietose išaugo 33 procentais. Rezultatas: po smarkaus svyravimo nuo 1999 metų užmiesčio vargšai dabar sudaro 52 procentus visų vargšų.
Šaltinis: http://www.wsws.org/articles/2007/may2007/mort-m03.shtml