Johanas Vimanas: “Švediškojo socializmo nėra”
Švedijos Komunistų partijos vadovybės nario Johano Vimano interviu Latvijos buržuaziniam dienraščiui chas-daily.com apie padėtį Švedijoje ir Baltijos šalyse
- Johanai, daugeliui mūsų šalyje Švedija ilgą laiką tam tikra prasme buvo sektinas pavyzdys. Savo ruožtu Švedija Baltijos atžvilgiu užėmė tarsi globėjo poziciją. Šiandien dėl Švedijos bankų vaidmens krizėje situacija, atrodo, kiek pakito…
- Taip, per pastarąjį dešimtmetį Švedijos bankai užėmė dominuojančią padėtį Baltijos kreditų rinkoje ir užsiėmė visiškai neatsakingu kreditavimu, kuriuo siekta tik gauti greitą pelną. Tarp Švedijos ekonomistų ir politikų plačiai paplitusi nuomonė, kad būtent toks Švedijos bankų elgesys apsunkino krizės eigą Baltijos šalyse, tarp jų ir Latvijoje.
- Tačiau kodėl kilo tokios neigiamos pasekmės, juk kreditavimu bankai užsiima visur?
- Taip, tokiu būdu dirba visa kapitalistinė sistema, tačiau mes savo bankininkų gudrybes labai gerai žinome… Mes žinome, kokie oligarchai stovi už vieno ar kito banko, kieno interesus jie aptarnauja ir kokių tikslų iš tikrųjų siekia. Šiaip ar taip, ir Švedijos bankų sferoje situacija labai įtempta, be kita ko ir dėl to, kad bankininkai bijo netekti pinigų, kuriuos įdėjo į Latviją, bijo lato devalvacijos. Pavyzdžiui, Swedbank pusę kreditinių nuostolių patiria dėl Baltijos šalių, nors jo kreditai Latvijoje sudaro tik 5 proc. visos jų apimties.
- Ar palietė krizė pačią Švediją, kaip tokia?
- Taip, žinoma, nors ir ne taip smarkiai, kaip Latviją. Tačiau vidaus produkto kritimas sudarė 5 proc., nedarbo lygis prognozuojamas iki 11 proc. Be bankų sistemos rimčiausia padėtis automobilių pramonėje, atleisti tūkstančiai darbininkų, tokios žinomos kompanijos kaip Saab arba Volvo stovi ant bankroto ribos. Jau buvo nepatenkintų protestai ir streikai.
- O kaip gi garsusis „švediškas socializmas“?
- Deja, jokio socializmo Švedijoje nėra. Mes turime švedišką kapitalizmą…
- Tačiau sutikite, kad jūsų šalyje labai aukštas socialinių garantijų ir tų pačių samdomųjų darbuotojų teisių lygis.
- Visų pirma, socialinės garantijos – tai ne „gerų kapitalistų“ dovana, o darbininkų kovos už savo teises rezultatas. Visų antra, socialinės apsaugos lygis ėmė juntamai mažėti po TSRS sugriovimo, kada mūsų kapitalistams ir politikams dingo savotiškų ideologinių varžybų būtinybė ir socialinio nepasitenkinimo dėl šių varžybų rezultato grėsmė. Ypač sustiprėjo socialinio revanšo procesai įstojus Švedijai į Europos Sąjungą, kurioje viešpatauja neoliberalios rinkos koncepcijos.
- Grįžkime prie situacijos Latvijoje. Mes žinome Švedijos bankų, ekonomikos analitikų ir ministrų nuomonę. Kaip ją vertiną Švedijos kairieji?
- Kaip labai sudėtingą. Švedijos bankai nori, kad Švedijos vyriausybė gintų jų interesus, ir mes visi matome, koks spaudimas daromas Latvijai. Taip, Švedija kartu su ES ir TVF teikia kreditus jūsų šaliai. Tačiau kaip – keldami sąlygas griežčiausiai mažinti socialinės sferos finansavimą, mažinti algas ir imtis kitokių priemonių, kurios neišvengiamai veda link liaudies gyvenimo blogėjimo.
Įdomus paradoksas: mūsų politikai, ir socialdemokratai, ir dešinieji, šaltojo karo laikais buvo aktyvūs Latvijos nepriklausomybės šalininkai ir daug rėkė apie latvių tautos laisvę. O šiandien tie patys politikai kartu su TVF stengiasi išspausti iš šios tautos paskutines sultis. Jos teisės ir jos nepriklausomybė daugiau niekam nerūpi, kaip ir šnekos apie demokratiją ir laisvę. Šiuos ponus domina tik jų pelnai!
Tačiau mes norime, kad Latvijos gyventojai žinotų: mes prieš ekonominį ir politinį Latvijos šantažą, mes šiandien Latvijos liaudies pusėje, o ne bankininkų.
- Prieš keletą mėnesių vienas jaunas žmogus organizavo mūsų internete demonstratyvią akciją už Latvijos prijungimą prie Švedijos karalystės. Sakykite, Johanai, ką jūs galvotumėt apie tokį susijungimą?
- Buvo tokia akcija? Aš apie ją negirdėjau… Tačiau bijau, kad paprasti Latvijos gyventojai tokiu būdu savo problemų neišspręstų. Nors (juokiasi), aš ne prieš, pirmyn, junkitės! Kovosime kartu.
Šaltinis: http://www.marksizm.info/content/view/5962/33/
2010-02-09
Taip pat skaitykite:
“Skurdieji Švedijoje tampa dar skurdesniais, o turtingieji - dar turtingesniais” (2010 m. vasario 9 d.)
“Rūsti “švediško socializmo” kasdienybė” (2008 m. gruodžio 8 d.)
“Švedija: ekonominė suirutė trukdo privatizacijai” (2008 m. balandžio 19 d.)
“Skandinavija ir socializmas” (2007 m. sausio 25 d.)