Karas - baigėsi, konfliktas - tęsiasi
ŽILVINAS BUTKUS
Kaip ir galima buvo numatyti dar antrą karo dieną, Rusija neturėjo planų sutriuškinti Saakašvilio režimo. Dabar, kai Cchinvalis išvalytas nuo Saakašvilio karių, o šie išstumti ir iš artimiausių Gruzijos teritorijų, Medvedevas rugpjūčio 12 d. paskelbė, kad karinė operacija baigta. Tai kvailiausia, ką galima buvo padaryti šioje situacijoje.
Rusija sutriuškino (o dalis ir pati išsilakstė) tas pajėgas, kurios atakavo ir apšaudė Cchinvalį iš Gruzijos teritorijos, tačiau nesutriuškino paties šių problemų šaltinio, t.y. Saakašvilio režimo. Pusiaukelėje sustojusi Rusija faktiškai leidžia atsigauti šiam režimui, o dėl to lieka tikimybė, kad kad šis savo veiksmus pakartos dar sykį. Juolab, kad pats Saakašvilis dėl Rusijos neryžtingumo dabar pasijuto labai tvirtai ir jau spėjo pareikšti rugpjūčio 12 d., kad Gruzija yra „priešakinis frontas kovoje prieš Rusiją“. Todėl toks Rusijos baikštumas yra žalingas net ir grynai humanistiniu požiūriu. Tuo labiau, kad tankų įvedimas į Tbilisį nereikštų didelio karo, nes dar prie Pietų Osetijos sienos gruzinų kariai, nenorėdami nežinia už ką kariauti su Rusija, ištisais daliniais tiesiog traukėsi be mūšių. Visos Gruzijos okupacijos atveju didžiausią pasipriešinimą turbūt parodytų užsienio samdiniai, kurie, kaip paaiškėjo radus Cchinvalyje juodaodžių „gruzinų“ karių lavonus, taipogi dalyvauja konflikte.
Dar daugiau, Rusija dabar gali atsidurti ir pralaimėtojo pozicijoje. Rusijai įsikišus į konfliktą Gruzijos ir Vakarų žiniasklaida pakėlė didžiausią isteriją, kad Rusija atseit bombarduoja Gruzijos miestus, o rusų tankai neva važiuoja į Tbilisį. Ir nors, kaip paaiškėjo, Rusijos tankų ten nebuvo nė kvapo, dabar niekas į tai nesigilins. Atitinkamas „Rusijos agresijos“ fonas jau sudarytas ir neatmestina dar viena melo bei demagogijos kampanija, kuri skelbs, kad Gruzija „atlaikė Rusijos agresiją“. Lietuvoje, tarp kitko, taipogi atsiras romantikų, kurie ašarų pilnomis akimis skelbs, kad „broliai gruzinai“ „apgynė savo nepriklausomybę“ kaip ir „mes“ 1991 m.
Dar juokingiau atrodo dabartinių Rusijos vadovų ketinimai kreiptis į Hagos tribunolą dėl Saakašvilio karo nusikaltimų Pietų Osetijoje. Tai naiviau už patį naivumą. Nors Vakarai aiškiai parodė, kad realiomis priemonėmis ginti Saakašvilio neketina ir mieliau atsitrauks, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėjo į Rusijos pusę. Saakašvilis yra karo nusikaltėlis ir išsigimėlis, tačiau tai yra Vašingtono žmogus ir niekas jo šiame „teisme“ neteis. Hagos tribunolas tėra teismo imitacija, legitimuojanti neįtikusių Jungtinėms Valstijoms lyderių šalinimą. Faktiškai Rusijos elitas galvoja, kad gali būti lygiateisis JAV elito teritorijoje.
Galima sakyti, kad Rusija, turėjusi visus kozirius savo rankose, dabar pralaimi visais frontais. Praktika parodė, kad Rusijai parodžius karinę galią Vakarai nieko negali padaryti. Ji galėjo sėkmingai nukariauti Saakašvilio režimą, taip užkirsdama kelią bet kokiam NATO plėtimuisi į Kaukazą. Tačiau dabar, kai Rusija pati sustojo, kai galima bus pareikšti, kad Gruzijos karinis pasiruošimas neva toks aukštas, jog „atlaikė Rusijos agresiją“, kad jis „atitinka NATO standartus“, kad Gruzija kovos ugnyje parodė savo prieraišumą „laisvės vertybėms“ ir t.t., Gruzijos įstojimas į NATO tampa dar labiau tikėtinas. Lygiai taip pat jau dabar galima numoti ranka į Rusijos bandymus ką nors padaryti su Saakašviliu teisinėje plotmėje – Hagos tribunole. Tad arba Rusija pati save pergudravo, arba Pentagone dirba labai geri psichologai, kurie iš anksto numatė, kad Putino ir Medvedevo tandemas tankų į Tbilisį nesiųs, ir todėl sukėlus tokį konfliktą galima bus sudaryti puikų pretekstą įkurti Gruzijoje NATO karines bazes (arba „tarptautinių taikdarių“, kurie aišku kam tarnaus). Šiaip ar taip, dabar galima pasakyti vieną: konfliktas nesibaigė, iš tikrųjų jis dar tik prasidėjo.
Taip pat skaitykite:
“Dėl Gruzijos-Osetijos karinio konflikto ir dvigubų standartų politikos” (2008 m. rugpjūčio 13 d.)
“Nutylėta Cchinvalio tiesa” (2008 m. rugpjūčio 12 d.)
“Po kruvinų įvykių - palaida bala” (2008 m. rugpjūčio 9 d.)
“Gruzija, Vašingtonas ir Maskva: Branduolinis pokeris” (2008 m. liepos 22 d.)