Kur labiausiai seka gyventojus? Anglijoje!
RIČARDAS TEILERIS (Left.ru)
Pagal paskaičiavimus, Anglijoje įtaisyta apie 4 200 000 stebėjimo videokamerų (CCTV) – viena kiekvieniems 14 žmonių. Vieną žmogų gali nufilmuoti virš 300 kartų per dieną skirtingomis kameromis. Šis visur prasiskverbiantis šnipinėjimas, įskaitant galimybę naudoti duomenis, surinktus didžiuliuose valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, leidžia beveik be sustojimo sekti gyventojus.Vietų su kameromis (CCTV) sąrašas begalinis. Didžioji miestų centrų dalis sekama, kaip ir keliai, ligoninės, mokyklos, bankai, muziejai, prekybos centrai, sportiniai pastatai, stotys ir oro uostai.Kameros (CCTV) seka policijai, saugumo tarnyboms, įvairioms bendroms valstybinėms bei vietinėms įstaigoms, ir ištisai organizacijų ir privačių firmų krūvai.
Jie tarsi patyliukais sėlina ir bum – kur dingo jūsų senos geros demokratinės teisės? Pastovus video įrašas viešuose vietose, ir ne tik, pažeidžia teisę į privataus gyvenimo neliečiamybę.
CCTV vis labiau naudojami taip vadinamo antivisuomeninio elgesio sekimui, įskaitant smulkius pažeidimus: mesti šiukšlę ant gatvės, šlapintis viešuose vietose, rodytis girtam.
Visas demonstracijas dabar įrašo į juostą specialūs policijos skyriai nuo žemės ir sraigtasparnių. Net jeigu nebuvo įvykdytas joks nusikaltimas ar pažeidimas, įrašas išsaugomas policijoje, paliekant liudijimą apie politines dalyvių pažiūras, pavyzdžiui, į karą Irake, atominę energetiką, pensininkų teises, medžioklę ir t.t.
CCTV sistemos įtaisymui 1990-aisiais vidaus reikalų ministerija išleido 78 proc. pinigų, išskirtų nusikaltimų profilaktikai, o per paskutinius 10 metų tam buvo išleista 500 000 000 funtų. Tačiau nėra įtikinamų įrodymų, kad nusikaltimų skaičius būtų smarkiai sumažėjęs, o juk tam ir buvo įtaisomos kameros. Vienas vidaus reikalų ministerijos tyrimas parodė, kad kamerų įtaisymas „nepaveikė nusikalstamumo lygio“. O mokslinis tyrimas parodė, kad yra „persikėlimo efektą“ – jeigu stebimame rajone nusikalstamumo lygis sumažėja, tai gretimame, nestebimame, jis auga.
Ričardas Tomas – „atsakingasis už informaciją“ Anglijoje, kuriam oficialiai paskirtas 1988 metų „Įstatymo apie duomenų apsaugą“ ir 2000 metų „Įstatymo apie informacijos laisvę“ integravimas bei naudojimo stebėjimas – neseniai apublikavo 140 puslapių „Ataskaitą apie „visuotinio stebėjimo visuomenę“.
Šis dokumentas, kurį paruošė „Stebėjimo tyrinėjimo organizacija“ – mokslininkų grupė – perspėja, kad „sekančiame dešimtmetyje žmonių gyvenimai bus dar labiau sekami (vyriausybė, valstybinis sektorius, samdytojai ir stambus biznis).
Kompiuterinių technologijų progresas taip pat naudojamas video stebėjime. Skaitmeninės CCTV reiškia, kad nauja „protingų kamerų“, prijungtų prie sudėtingų kompiuterinių sistemų, karta dabar galės atpažinti atskirus žmonės naudojant „veidų atskyrimo“ programas arba perskaitant mašinos numerius.
Pastarojo naudojimas paverčia Angliją pirma šalimi pasaulyje, registruojančią VISŲ mašinų judėjimą. 1996 metais automatinė numerių atpažinimo sistema (ANPR) užrašė daugiau kaip 300 000 greičio viršijimo atvejų. 2004 metais sistemą naudojo daugiau kaip 2 000 000 kartų.
Tūkstančiai egzistuojančių kamerų perdirbamos automatinio numerių ženklų skaitymui dieną ir naktį, 24 valandas per parą plentuose ir pagrindiniuose keliuose, taip pat kaip ir miestuose, uostuose ir prie garažų.
Šis tinklas automatiškai skaito kiekvienos pravažiuojančios mašinos numerį ir saugo duomenis keletą metų. Ją dabar naudoja ne tik, kad priversti neviršyti greičio, centrinis ANPR archyvas organizuotas kartu su policijos bendru nacionaliniu kompiuteriu Hendone į šiaurę nuo Londono. Ten gali užrašyti iki 35 milijonų numerių ženklų „perskaitymų“ į dieną, įskaitant laiką, datą ir tikslią vietą. Ši didžiulė mašinų judėjimo duomenų bazė leidžia policijai ir spec. tarnyboms tikrinti kiekvieną vairuotojo kelionę.
Planuojama išplėsti šią duomenų bazę, pailginti saugojimo laiką iki 5 metų ir sujungti su ja tūkstančius papildomų kamerų. Tokiu būdu duomenų bazė galės apdirbti iki 100 000 000 „perskaitymų“ į dieną.
Nacionalinė DNR duomenų bazė
Anglija yra ne tik pasaulinis savo piliečių šnipinėjimo lyderis. Anglijos Nacionalinė DNR duomenų bazė, kuri, kaip planuojama, artėjant 2007 metų balandžiui turės 3 700 000 žmonių duomenis – stambiausia pasaulyje. Anglijoje ir Velse per metus areštuoja maždaug 2 000 000 žmonių. Nuo tada, kai buvo priimtas 2003 metų įstatymas „Apie kriminalinę justiciją“, policija turi teisę ne tik imti areštuotų žmonių pirštų atspaudus, bet ir saugoti DNR pavyzdžius, nesvarbu, nuteis juos ar išteisins. Vėlgi, šitie duomenys saugomi policijos nacionaliniame kompiuteryje.Nacionalinė DNR duomenų bazė buvo sukurta 1995 metais. Artėjant 2005 metams joje buvo maždaug 3 450 000 įrašų, apytikriai 5,2 proc. gyventojų. Jeigu tokia sistema egzistuotų JAV, ten būtų 15 milijonų žmonių.Profesorius Alekas Džefrizas iš Leicesterio universiteto, pirmas pasiūlęs atšaukti „DNR atspaudus“ 1980-ais, neseniai sakė BBC, kad nacionalinėje duomenų bazėje dabar yra šimtų tūkstančių nekaltų žmonių DNR, priedo, paimtų pagal visuomeninius-ekonominius ir nacionalinius požymius.
„Aš manau, kad tai diskriminacija“, - pareiškė Džefrizas.
Įrašai duomenų bazėje rodo aiškų rasistinį nusistatymą prieš etnines mažumas, ten įrašyta apie 40 proc. juodaodžių vyrų ir 13 proc. vyrų-azijatų.
Nacionalinėje DNR duomenų bazėje yra duomenys apie 135 000 juodaodžių nuo 15 iki 34 metų – daugiau kaip trys ketvirčiai jaunų juodaodžių anglų. Tuo tarpu, ten surinkti duomenys tik apie penktadalį jaunų baltaodžių.
Plačiai išplitęs susirūpinimas piktnaudžiavimo tokia informacija galimumu paskatino bioetikos tarybą (Nuffield) padaryti tyrimą pavadinimu „Bioinformacijos kaip įkalčių naudojimas – etinės problemos“.
Atpažinimas pagal DNR nėra nepriekaištingas, kaip pažymėta „Ataskaitoje apie visuotinio stebėjimo visuomenę“: „tuo metu, kai neigiami DNR patikrinimų rezultatai pasirodė puikia galimybe išteisinti nekaltus, kadangi juose beveik nebūna klaidų, klaidingi teigiami rezultatai gana tikėtini“.
Klaidingas atpažinimas tipiškas stebėjimo sistemoms. Neseniai Teistumo Įskaitymo Skyrius, į kurį paprastai kreipiasi dėl informacijos apie tuos, kurie ieško darbo su vaikais arba bejėgiais suaugusiais, paskelbė, kad 2700 žmonių buvo klaidingai įvardinti kaip teisti, kas, gali būti, kainavo jiems darbo vietą.
Dar daugiau, policijos inspekcijos skyrius pažymėjo, kad 22 proc. įrašų policijos kompiuteryje, atsiųstų iš vietinių policijos skyrių, yra bent viena klaida, net jeigu juos specialiai tikrino viršininkas.
Leiboristų vyriausybė siekia prastumti planus apie asmenybės pažymėjimų, surištų su Nacionaline Asmenybių Duomenų Baze, kuri gali atpažinti kiekvieną pilietį pagal numerį ir gauti apie jį masę duomenų iš privačių ir visuomeninių šaltinių, įvedimą.
Per pažymėjimo numerį, surištą su kamerų tinklu, naudojančiu asmenų atpažinimą ir automatinį numerių ženklų skaitymą, ir prie leidimo į daugybę valstybinių ir privačių duomenų bazių, valstybė gauna galimybę sekti bet kokio žmogaus judėjimą bet kokiu metu, paprasčiausiai nuspaudžiant mygtuką.
Ministras pirmininkas Tonis Bleras gina tokią oruelišką padėtį. Laikraštyje „Telegraph“ lapkričio pradžioje jis tvirtino: „Mums reikalingi asmenybės pažymėjimai dėl sienų apsaugos ir dėl šiuolaikinio gyvenimo palengvinimo“.
„Aš žinau, kad kai kuriems tai sukels pyktį, bet pasaulyje, kur mes kasdien duodam informaciją ištisai krūvai kompanijų ir organizacijų, ir geranoriškai nešiojam krūvą savo asmenybės pažymėjimo kortelių, aš nemanau, kad argumentas apie piliečių teisių paminimą skamba įtikinamai“.
Toks nusispjovimas į senus principus, tokius kaip teisė į privatų gyvenimą ir nekaltumo prezumpciją, nestebina. Juk šis ministras pirmininkas vadovauja vyriausybei, kuri priėmė masę antidemokratinių įstatymų su „karo prieš terorą“ dingstimi.
Tuos pačius argumentus kartoja „Guardian“ apžvalgininkė Poli Toinbi, juokdamasi iš tų, kurie stoja prieš masinį piliečių sekimą ir vadindama juos isteriškais vidurinės klasės atstovais. Ji nekalta išraiška tikina, kad nėra ko kelti triukšmo dėl „stebėjimo visuomenės“. Toinbi aprašo protestą prieš piliečių laisvių pažeidimą kaip „paranojiškus išsigalvojimus apie įsivaizduojamus pasityčiojimus“.
Smerkdama tuos, kuriems, kaip ji teigia, „laisvė svarbiau už lygybę“, ji netiesiogiai duoda suprasti, kad stojantys prieš piliečių teisių sunaikinimą nori nukreipti dėmesį nuo svarbesnių dalykų.
„Kodėl jie nesipiktina dideliu nelygybės augimu?“ – klausia ji.
Pati Toinbi ilgus metus gina Blero vyriausybę, kurios politika stambaus biznio naudai privedė tiesiai prie socialinės nelygybės augimo.
Jos argumentai ne tik atriša rankas vyriausybei, kad užpulti piliečių laisves. Ji taipogi stengiasi nutylėti tą faktą, kad šis užpuolimas glaudžiai susijęs su „dideliu nelygybės augimu“.
Sąlygose, kada gyventojų masė gyvena be užtikrinto rytojaus, kai praktiškai visi visuotinės gerovės valstybės likučiai naikinami, Anglijos vyriausybė griebiasi kraštutinių priemonių, kad susidorotų su klasine įtampa.
Ką čia ir bepasakysi – Orualas, kaip įprasta, primelavo. Būtent kapitalistinė valstybė, o ne pikti komunistai-totalitaristai vykdo begalinius karus ir šnipinėja savo gyventojus taip, kaip jam nepavyktų įsivaizduot. Ir jokios išgalvotos „Partijos“ tam nereikia – bet kokia buržuazinė partija iš mažosios raidės valdoma.
Left.ru komentaras