Maitinimo normos “GULAG’e” 1930-1940 m.
A. FIRSOVA
Po TSRS žlugimo žiniasklaida ir daugelis istorikų bandė pateikti mūsų šalies istoriją kaip klaidų ir nusikaltimų istoriją. Tarp sugalvotų mitų – mitas apie tai, kad Vyriausioji pataisos darbų stovyklų valdyba (VPDSV) (Dar žinoma kaip „GULAG“ - Leftas) buvo sukurta žmonių naikinimui. Iki šiol interneto svetainėse yra nuomonių, esą VPDSV kaliniai buvę maitinami neįtikėtinai mažomis maisto normomis – 1000 kalorijų (cal) per parą (1).
Iš tikrųjų VPDSV – tai labai sudėtingas, įvairiapusiškas mechanizmas, ir kad suprastumėm, kur tiesa, o kur melas, būtina susipažinti su labai plačia faktine medžiaga. Šiame straipsnyje bus išnagrinėta VPDSV kalinių maitinimo normų problema, kaip svarbiausias žmogaus pragyvenimo lygio rodiklis. Susipažinus su tam tikra medžiaga išaiškėjo, kad maisto tiekimas VPDSV kaliniams nuo 30-ųjų iki 40-ųjų metų nušviestas geriau. Todėl mes paėmėme 1930-1940 metų laikotarpį.
Nagrinėjant VPDSV kalinių maitinimo normas 1930-1940 m., būtina atsižvelgti į faktą, kad maistas priklausė nuo išlaikymo režimo ir nustatytų darbo normų atlikimo. 20-aisiais metais kalinių darbas liaudies ūkyje buvo naudojamas retai. Pagrindinė kalinių masė buvo laikoma kalėjimuose. Žmonės, kurie patekdavo į Jungtinės valstybinės politinės valdybos (JVPV) Pataisos darbų įstaigų skyriaus specialiosios paskirties stovyklas, pelno valstybei neatnešdavo. Ši padėtis tapo daug sunkesnė dėl kalinių skaičiaus augimo bendrosios nepo krizės sąlygomis.
Buvo paruoštas nutarimas „Dėl kriminalinių nusikaltėlių darbo panaudojimo“, patvirtintas Politbiuro 1929 m. birželio 27 d.(2). Nuo šiol JVPV koncentracijos stovykloms, pervadintoms šiuo nutarimu į pataisos darbų stovyklas, buvo perduodami nuteistieji kalėti 3 metams ar daugiau.
Vykdant nustatytą programą, JVPV jau 1930 m. viduryje sukūrė ganėtinai platų pataisos darbų stovyklų tinklą. Ūkiniu „kontingentų įsisavinimu“ tuo laiku aktyviai užsiiminėjo ir respublikiniai Vidaus reikalų liaudies komisariatai (VRLK). 1930 m. pabaigoje respublikiniai VRLK buvo likviduoti, o JVPV tapo didžiosios kalinių dalies šeimininku.
Suprantama, „brangaus“ kalinių išlaikymo sąlygomis buvo būtina ne tik pradėti išnaudoti jų darbą, bet ir griežtai valdyti jų gyvenimą bei mitybą. Panagrinėsime turimus duomenis apie maitinimo normas.
Žurnale „Mokslas ir gyvenimas“ (1990 m. Nr.2) buvo išspausdintas straipsnis pavadinimu „Stebuklinga Kolymos planeta“, kurios autorius K. Nikolajevas parodo, kaip 30-ųjų pradžioje buvo išlaikomi kaliniai, tarp jų ir politiniai, Pagrindinės Tolimųjų Rytų statybos valdybos (PTRSV) stovyklose. Autorius kruopščiai pateikia mėnesinį kalinio racioną. Štai kaip jis atrodė:
Pilka duona — 1,2kg
Miltai — 2,0kg
Žuvis — 6,6 kg
Augalinis aliejus — 3kg
Makaronai — 33kg
Cukrus — 6,7kg,
Sausos daržovės — 6,6kg
Tokiais produktų kiekiais buvo maitinami kaliniai, tarp jų ir tie, kuriuos pagal to laiko įstatymus nuteisė „troikos“.
Pagal šiuos duomenis išskaičiuosime dienos normą, t.y. padalinsime šiuos produktų kiekius iš 30 dienų. Gauname:
Pilka duona — 40g
Miltai — 66,6g
Žuvis — 220g
Augalinis aliejus — 100g
Makaronai — 1100g,
Cukrus — 223g
Sausos daržovės — 220g
Iš pradžių siūlome perskaičiuoti šią paros normą į joje esančias kalorijas (produktų kaloringumą galima rasti bet kurioje kulinarijos knygoje, konkrečiai mūsų skaičiavimams naudosimės šiais skaičiais šimtui gramų: duona — 206cal, miltai — 348cal, augalinis aliejus — 900cal, makaronai — 350cal, cukrus — 295cal, prie šito pridėsim vidutinį daržovių kaloringumą 40cal (bulvė — 60cal), žuvis mažai kaloringa 40cal (navaga — 44cal). Iš viso gauname 5816cal per parą. Žinoma, tai yra oficiali paros norma ir nustatyti kalorijų kiekį, kurį kalinys gaudavo iš tikrųjų, yra sunku, bet mes dar grįšime prie šių skaičių.
Be stovyklų, nuo 1931 m. liepos JVPV tapo atsakinga už vadinamųjų spec. perkeltųjų (valstiečių, išbuožinimo metu išsiųstų į tolimus šalies rajonus) ūkinę veiklą. Pirmieji spec. perkeltųjų gyvenimo metai buvo ypatingai sunkūs. 1933 m. liepos 3 d. VPDSV vadovybės ataskaitoje pažymėta:
„Nuo tada, kai spec.perkeltieji buvo perduoti TSRS Miško pramonės liaudies komisariatui darbui miško pramonėje, Vyriausybė nustatė išlaikytinių-spec.perkeltųjų mėnesinę aprūpinimo miške normą(3):
Miltų — 9kg, kruopų — 9kg, žuvies — 1,5kg, cukraus — 0,9kg.
Nuo 1933 m. sausio TSRS Tiekimo liaudies komisariato nurodymu tiekimo normos išlaikytiniams buvo sumažintos iki tiek:
Miltų — 5kg, kruopų — 0,5kg, žuvies — 0,8 kg, cukraus — 0,4kg.“
Paskaičiuosime kalorijų paros normą. Imsime mažai kaloringą žuvį (40cal), kruopų 340cal. Gauname, kad 1933 m. išlaikytinio paros kalorijų norma miške yra 686cal! Akivaizdus normų skirtumas tarp dirbančių PTRSV kalinių ir išlaikytinių.
To pasėkoje perkeltųjų asmenų padėtis miško pramonėje buvo labai sunki. Daugybėje Šiaurės krašto ir Uralo miškų pramonės ūkių buvo atvejų, kai vietoj maisto buvo vartojami įvairūs nevalgomi surogatai ir katės, šunys ir pastipusių gyvūnų lavonai. Dėl bado staigiai pakilo spec.perkeltųjų sergamumas ir mirtingumas.
1934 m. JVPV buvo perorganizuota. Iš naujo sudarytas VRLK paėmė savo žinion ne tik pataisos darbų stovyklas ir Pataisos darbų įstaigų skyriaus darbo gyvenvietes, bet ir respublikinių teisingumo liaudies komisariatų kolonijas. Iki 1937 m. pradžios darbingą „kontingentą“, buvusį VRLK žinioje, sudarė apytiksliai 2 mln. žmonių. Masinis kalinių antplūdis 1937-1938 m. nepadėjo VRLK ekonomikos augimui.
Per paskutinius prieškario metus VRLK ūkinė veikla toliau plėtojosi. Pagal 1939 m rugpjūčio 14 d. VRLK nurodymą Nr.00943 buvo nustatytos naujos maitinimo normos pataisos darbų stovyklų ir pataisos darbų kolonijų kaliniams(4). Visos maitinimo normos buvo nustatytos pagal kategorijas, kurių buvo dešimt. Kategorijos priklausė nuo „gebėjimo dirbti“, t.y. buvo norma darbininkams, kurie įvykdydavo planą 100 %, mažiau 100 %, stachanoviečiams, be to, priklausomai nuo režimo (visi kaliniai buvo suskirstyti pagal tam tikras režimo kategorijas, perkėlimas iš vienos į kitą galėjo būti įvykdomas tik VPDSV ypatingojo skyriaus arba Valdybos nurodymu). Ypatinga maisto paskirstymo kategorija buvo nustatyta vadovaujančiam personalui ir inžineriniam-techniniam personalui, sergantiems ligoninėse, spartuoliams, o taipogi kategorija įvykdžiusiems savo normą, bendroji kategorija, bausmės kategorija ir karcerinė kategorija.
Per visą pataisos darbų stovyklų Tarybų Sąjungoje egzistavimo laikotarpį maitinimo norma kalinių gyvenime veikė „botago ir meduolio“ principu: ji visada priklausė nuo atlikto darbo kiekio ir jo produktyvumo; kuo daugiau kalinys dirba, tuo daugiau jis gauna. Sąlygos labai rūsčios. Vis dėl to pabandysime sulyginti oficialius duomenis apie maitinimosi normas pagal TSRS VRLK 1938 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą (jos buvo iki 1941 m., t.y. iki karo pradžios) su aukščiau pateiktais 30-ųjų pradžios duomenimis. Paimsime paros maitinimo normą kaliniams, dirbantiems 100 proc.(5)
Ruginė duona — 1200g
Kviečių miltai 85 % — 60g,
Įvairios kruopos — 130g
Mėsa — 30g
Žuvis — 158g,
Augalinis aliejus — 12g
Makaronai — 10g
Cukrus – 13g
Surogatinė arbata — 2g
Bulvė ir daržovės — 600g
Pomidorų piurė — 10g
Ankštinis pipiras — 0,13g
Lauro lapai — 0,2g
Druska — 20g
Paskaičiuokime kalorijų kiekį taip pat, kaip ir prieš tai (mažai kaloringa žuvis 40 cal/100g ir mėsa 170cal/100 g (jautiena), perlinės kruopos (pačios pigiausios ir mažiausiai kaloringos) – 342cal/100 g.; neskaičiuosime druskos, pipirų, laurų lapų ir arbatos), gauname 3874 cal per parą. Neskaičiuosime paros kalorijų normos visoms kategorijoms. Tolesniam tyrinėjimui mums reikės apskaičiuoti darbuotojų, atliekančių darbo normą iki 60 proc., inžinerinių-techninių darbuotojų ir kalinių su ligonio aprūpinimu mitybą.(6) Atlikdami analogiškus veiksmus mes gauname: paros norma kaliniams, atliekantiems darbo normą iki 60 % - 1907cal, inžineriniams-techniniams darbuotojams (pagal nurodymą šia norma maitinosi kaliniai, gaunantys paskatinimus už gerą darbo kokybę, aukštus darbo našumo rodiklius; į šią kategoriją buvo įrašoma Stovyklos punkto skyriaus, apylinkės ir personalinės atrankos skyriaus viršininko nurodymu) – 3355cal, sergančių kalinių paros norma — 3070cal. Buvo dar norma silpniems darbuotojams — 3116cal.
Dabar pasižiūrėkime, kiek kalinio, atliekančio darbą 100 proc., maitinimo norma atitinka medicininę dienos kalorijų normą.
M. Djakonovas pateikia kalorijų suvartojimo per parą skaičiavimo formulę pagal A. Byną.(7).
Pagrindinė apykaita (PA) — tai kalorijų kiekis, kurias jūs sunaudojate ramybės būsenoje per 24 valandas. Ši energija yra būtina gyvybės palaikymui. PA sudaro 60-75 proc. kasdien sunaudojamos energijos. PA skaičiuojamas pagal formulę:
18 - 30 metų (kūno svoris x 14,7)+ 496= PA
31 – 60 metų (kūno svoris x 8,7)+ 829= PA
Kalorijų kiekis, būtinas kasdieninei veiklai:
Nejudrus gyvenimo būdas — PP x 1,4
Saikingai aktyvus — PA x 1,7
Labai aktyvus — PA x 2,0
Pagal šia formulę apskaičiuosime būtiną vidutinį kalorijų kiekį per parą kaliniui, kuriam yra 30 metų, sveria 70kg ir gyvena saikingą gyvenimo būdą (pavyzdžiui, inžinerijos-technikos darbuotojas), ir kaliniui, kuris gyvena aktyvų gyvenimo būdą (kalinys su 100 proc. darbo norma). Pirmu atveju yra 2592cal, o antru — 3050cal. Sergančių kalinių atvejį apskaičiuosime analogiškai, bet pagal nejudraus gyvenimo būdo formulę, gauname 2135cal. Dabar palyginsime aukščiau išvardintų kategorijų normas nuo 1939 m. su ką tik gautomis medicininėmis normomis. Gauname, kad dirbančių kalinių norma (3874cal) yra daug didesnė, negu medicininė norma (3050 cal.). Kalinių, atliekančių inžinerinį-techninį darbą, norma yra 3355cal – daug didesnė negu medicininė 2592cal, ir ligonių 3070cal taip pat daug didesnė negu medicininė, kurią sudaro 2135cal! Kad daugiau suprastume apie medicinines mitybos normas, būtina dar atsižvelgti į tokius faktorius kaip klimatas. Žinoma, kad PA iš A. Byno formulės gali keistis, kadangi organizmo atšalimas arba atšilimas reikalauja kalorijų, o su Rusijos klimato sąlygomis ši problema tampa dar aktualesnė. Visų pirma organizmui būtina gauti pakankamą kiekį baltymų, kad jis padengtų savo baltymų sunaudojimą. Akivaizdu, kad teisingam klausimo apie baltymų poreikį, t.y. baltymų normas mityboje, sprendimui būtina žinoti, kiek baltymų organizmas sunaudoja skirtingomis gyvenimo ir darbo sąlygomis. Reikia pažymėti, kad kalinių maitinimo normos buvo su sumažintu baltymų kiekiu (tai matosi iš produktų sąrašo). Galbūt tai buvo sąlyginai aukšto kalinių sergamumo ir mirtingumo, nepaisant aukštų kalorijų normatyvų, priežastis. (Gaila, kad autorė nelygina, kiek tas mirtingumas buvo „sąlyginai aukštas“, su kitais laikmečiais ar kitomis šalimis, kadangi 1930-1940 m., jeigu neskaičiuoti 1933 m. badmečio, jis neviršijo 5,35 proc. Šį rodiklį galima palyginti, pavyzdžiui, su šių laikų Rusija, kurios kalėjimuose 2005 m. duomenimis mirė 12 proc. kalinių – Leftas) Bet čia svarbu atsižvelgti ir į tą faktą, kad gyvūninės kilmės produktai, turintys baltymų, greitai genda. O produktus kaliniams tekdavo gabenti iš toli.
Tačiau visi mitai apie VPDSV maitinimo normas dažniausiai remiasi kiekybiniu maitinimo normų aspektu, t.y. kalorijų kiekiu per parą. Todėl ypatingai atkreipsime dėmesį į šitą klausimą.
Štai duomenys iš interneto portalo, skirto sveikam gyvenimo būdui: protinio darbo žmonės, kurie nesportuoja, išnaudoja per parą nuo 2700 — 3100cal, todėl vidutinė norma yra 2900cal. Žmonės dirbantys fizinį darbą mechanizuotoje gamyboje, pavyzdžiui, tekintojai, frezuotojai, chemikai ir kt., išnaudoja 3500cal; o dirbantys nemechanizuotą darbą, pavyzdžiui, medkirčiai, grioviakasiai ir kt., gali išnaudoti iki 4000cal ir netgi iki 5000cal per parą (8). Tačiau tai labai bendri duomenys, t.y. neįtraukiama žmogaus konstitucija.
Toliau. Žinoma, kad ramiai sėdintis žmogus sunaudoja vidutiniškai 100cal per valandą, atliekantis lengvus fizinius pratimus — 170cal, o užsiimant tokia sporto rūšimi kaip važinėjimas dviračiu, plaukimas, slidinėjimas, tinklinis, futbolas ir kt., suvartojimas gali išaugti iki 500cal arba net iki 700cal per valandą (9). Tokiu būdu, norint sudaryti teisingą paros racioną būtina įskaičiuoti visą žmogaus elgesį ne tik darbo metu, bet ir ilsėjimosi. Pabandysime sudaryti medicininę kalorijų normą pagal šiuos duomenis.
Iš B. Jakovlevo ir A. Burujevo knygos „Koncentracijos stovyklos“(10) paimsime dienos grafiką. Iš šios lentelės matyti, kad darbas vyksta nuo 5:00 ryto iki 19:00 vakaro. Iš šio laiko atimama viena pietų valanda (nurodymas Nr. 00889 paskelbiant „Laikiną instrukciją apie TSRS VRLK PDS kalinių išlaikymo režimą“(11)). Taip pat iš šio laiko atimamas išskirstymo laikas ir nusigavimo iki darbo vietos laikas (visur skirtingas). Pagal liaudies komisariato nurodymą 1934 m. birželio 22 d. laiške Nr. 50902 nustatyta, kaip taisyklė, 10 valandų darbo diena, o žemės ūkio ir kitiems sezoniniams darbams įvedama 12 valandų darbo diena (12).
Pabandysime apskaičiuoti kiek kalorijų suvartoja kalinys, dirbantis 10 valandų darbu ir 8 valandas palaikantis gyvybinę veiklą. Aukščiau jau nurodyta, kad aktyviai sportuojantis žmogus sunaudoja nuo 170cal iki 700cal per valandą. Paimsime 300cal, kadangi žmogus dirba skirtingu ritmu ir negali dirbti 10 valandų, kiekvieną iš jų suvartodamas po 700 cal. Gauname: 3000cal kalinys suvartoja darbe ir 800cal per likusį laiką, kol nemiega (100cal kambario ramybės būsenoje), pridėsime sąlyginai 300cal miego metu (6 valandos po 50cal). Gauname, kad kalinys, kuris dirba 10 valandų, per parą sunaudoja 4100cal. Vadinasi, 100 proc. darbą atlikusio kalinio norma, sudaranti 3874 kalorijas, mažesnė už jam reikalingą medicininę normą. Tačiau šie paskaičiavimai yra mažiau tikslūs negu ankstesni, kadangi neskaičiuojami žmogaus konstituciniai ypatumai. Paskaičiuokime, kiek kalorijų reikia sergančiam žmogui. Jis išnaudoja 1800cal nemiegodamas ir 300cal miego metu,t.y. 2100cal per parą. Žinoma, reikia daugiau kalorijų kovojant prieš ligą, bet sergantys paprastai daugiau ir miega, todėl paliksime 2100cal. Tai yra praktiškai tiek, kiek mes gavome skaičiuodami pagal A. Byno formulę(2135cal). Čia sergančio kalinio maitinimo norma, kurią sudaro 3070 cal, didesnė negu jam būtina medicininė. Paskaičiuosime kalinio, kuris dirba 10 valandų inžinerinį-techninį darbą (170cal darant lengvus fizinius pratimus, tegu tiek pat išnaudoja protinei veiklai) ir 8 valandos neaktyvios, 6 valandos miegui. Gauname 3700cal + 800 cal + 300 cal= 2800cal. PPDSV norma (3355 cal) pasirodo didesnė.
Taigi, kalinio, kuris atlikdavo savo darbą 100%, maitinimo normą galima laikyti atitinkančią medicinines maisto normas, kadangi vienais paskaičiavimais ji viršija medicinines normas (pagal A. Byno formulę), o kitais ji mažesnė už medicinines. Kalinių maitinimo normos su paskatinimu ir inžinerinių-techninių darbuotojų maitinimo normos visais atvejais didesnės negu medicinines. Tas pats ir sergančių kalinių atveju. Ir tai prie to, kad VPDSV maitinimo normos kaloringumą mes skaičiavome imdami produktų kaloringumo minimumą. Pavyzdžiui, kai buvo skaičiuojama kalorijų norma, žuvis buvo skaičiuojama su mažiausiu kiekiu kalorijų, būtent 40cal, nes mažai tikėtina, jog kaliniai valgė brangias žuvų rūšis (lašiša 145-385cal), mėsa buvo jautiena, o ne kiauliena. Nors tame pačiame įsakyme Nr.00943 yra priedas Nr.17 apie vienų produktų pakeitimą kitais, kur, pavyzdžiui, 100g jautienos galima pakeisti 75g kiaulienos, o šis pakeitimas kalorijų paros normos skaičiavime reiškia 51 kalorijos pakeitimą 59 kalorijomis. Taipogi ir kruopų kaloringumas paimtas minimalus (perlinės 342cal) ir vidutinis daržovių kaloringumas (40cal). O jeigu imti nagrinėtąjį PTRSV kalinio racioną, kuris sudarė 5816cal, tai jis viršija visas medicinines normas su pačiais aukščiausias rodikliais.
Tačiau vis tiek iškyla klausimas, ar objektyvūs yra maitinimo normų paskaičiavimai ir jų lyginimas su medicininėmis normomis, apskaičiuotomis 10 valandų darbo dienai, jeigu pagal Liaudies komisariato nurodymą 1934 m. birželio 22 d. laiške Nr.50902 nustatyta, kaip taisyklė, 10 valandų darbo diena ir įvedama 12 valandų darbo diena žemės ūkio ir kitiems sezoniniams darbams. Dirbant 12 valandų kalorijų suvartojimas išauga.
Tuo tarpu negalima neatsižvelgti ir į kitas aplinkybes: buvo priedai prie maitinimo normų vienos ar kitos valstybinės šventės proga. Nurodysime 1933 m. kovo 7 d. įsakymą, kurį parašė Radeckis (iš Dmitrovo stovyklos): „Minint Tarptautinę Moters dieną — dieną darbininkių ir valstiečių, kurios gavo galimybę Tarybų šalyje su visa darbininkų klase ir kolūkine valstietija statyti socializmą,—… Kovo 8 dieną visos moterys baigia darbą dviem valandom anksčiau; duoti Aprūpinimo skyriui įsakymą dėl maisto pagerinimo moterims šią dieną“ (13).
Be to, kaliniai turėto teisę gauti siuntas, kuriose buvo maisto produktai, o tai reiškia daugiau kalorijų. Produktų siuntinių reikšmę užrašė A. I. Solženycinas: „Siunta stovykloje — tai ne tik maistas. Tai — moralinė banga, tai — kunkuliuojantis džiaugsmas, rankos dreba: tu neužmirštas, tu ne vienas, apie tave kažkas galvoja! Mes savo katorginėse Ypatingosiose stovyklose galėjome gauti neribotą kiekį siuntinių (jų svoris — 8 kilogramai, buvo pašto apribojimas). Nors visi juos gaudavome netolygiai, bet tai neišvengiamai padidino mūsų bendrą maitinimosi lygį stovykloje, nebuvo mirtinos kovos“(14).
Literatūroje yra faktų, kurie liudija, kad siuntiniai buvo svarbi pagalba kaliniams: M. Cionitas straipsnyje „Šeštadienis VPDSV“ papasakojo apie tai, kaip žydai nebaigtame statyti Uralo stovyklose barake švęsdavo šeštadienį gamindami vyną iš paslėptų razinų ir neišeidami į darbą (15).
Norint suprasti šios problemos sudėtingumą, reikia turėti omeny klausimą: ar visada buvo laikomasi maitinimo normų, skirtų kaliniams? Nuodugniai atsakyti į jį kol kas neįmanoma, nes nėra pravesta kompleksinių šios problemos tyrimų. Bet mes užtikrintai galime pasakyti, kad yra buvę pataisos darbų stovyklose ir pataisos darbų kolonijose atvejų, kai kaliniai negaudavo savo normų. Apie tai liudija kai kurie memuarai (kalinių atsiminimai) ir dokumentiniai liudijimai apie patikrinimus, kaip išlaikomi kaliniai. Šie dokumentai rodo, kad VPDSV sistemoje buvo vykdoma kova su pažeidimais, nors apie jos efektyvumą spręsti sunku. (Apie jos efektyvumą galima pakankamai spręsti jei prisiminti aukščiau pateiktus duomenis apie mirtingumą dabartiniuose Rusijos kalėjimuose. Jei toji kova būtų buvusi neefektyvi, mirtingumas būtų kur kas didesnis, kadangi, kaip rodo kapitalistinės Rusijos praktika, ne tik 5 proc., bet ir 10 proc. toli gražu nėra riba - Leftas)
Štai ištrauka iš N. Glazovo knygos „Paralelinio pasaulio košmaras“, kurioje autorius pasakoja apie sanitarinės priežiūros darbą:
„Produktų kokybė Kyrtėje, ypatingai mėsos ir žuvies, buvo nuolat bloga. Kai aš juos pradėjau brokuoti, užsitarnavau įprastą viršininkų riksmą: „Laisvėj kenkei ir čia kenki!“. Leido brokuoti tik bazėje, kur pristatydavo netinkamus produktus iš stovyklos punktų. Aš pastebėjau, kad pristatydami man produktą, jį paskui pakeičia, o sugadintus siunčia į kitą poskyrį. Kartais spėdavau pasiųsti su vežėju užrašą felčeriui.
Po brokavimo viename stovyklos punkte (į komisiją įėjo ir stovyklos punkto viršininkas) mes šią mėsą sunaikinome, nenusiųsdami į bazę. Už tai man uždėjo piniginę nuoskaitą (mėsos vertė) — 600 su trupučiu rublių ir metodiškai išskaičiuodavo iš atlyginimo. Mėsa būdavo tokia pašvinkusi, kad kaptenarmas neištverdavo ir išnešdavo į lauką ir kvapas pasklisdavo po visą stovyklos punktą. Tas pats būdavo ir su žuvimi.
Vieną kartą daviau alkanam katinui žuvies gabalą. Katinas nevalgė. O aš, pamąstęs, suvalgiau.
Mano nurodymai bazėje nebuvo vykdomi. Tada aš parašiau raportą su kopija į sanitarinį skyrių, pareikšdamas, kad esant tokiai pažiūrai į sanitarinę priežiūrą garantuoti jos negaliu, nusiimu visą atsakomybę. Operatyvinio skyriaus įsakymu Sanitariniame skyriuje bazės vedėjas buvo nušalintas nuo pareigų ir tikėtina, kad duoti kažkokie paliepimai mūsų operatyviniam įgaliotiniui. Jis pasakė man, kad aš brokuočiau vietoje, sunaikindamas iškart tai, kad brokuota, o aktų kopijas siųsčiau jam, ką aš ir pradėjau daryti“(16).
Iš duotos citatos matome, kad produktai galėjo būti sugedę. Tai galėjo būti ligų ir nepakankamo kalinių maitinimosi priežastis. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad buvo imamasi rimtų priemonių kovai su šiais pažeidimais — pagrindinio veikėjo prašymu buvo nušalintas nuo pareigų bazės vedėjas. Yra ir daugiau kovos su maisto tiekimo pažeidimais liudijimų. 1933 m. kovo 2 d. L. I. Koganas ir Dmitrovo stovyklos Valdybos viršininko pavaduotojas Radeckas pasirašė įsakymą Nr.25 Statybos ir stovyklos reikalais:
„Kaliniai:
Ivanas Vasiljevičius Bezfamilnij, Vladimiras Ivanovičius Polkovas, Semionas Nikitičius Trofimovas, Zundelius Izrailevičius Stoklickis, naudodamiesi savo tarnybine padėtimi, vogė, savinosi, už tai JVPV kolegija nuteisė kiekvieną iš jų 10 metų kalėti Solovecko saloje. Dmitrovo miesto pilietis Nikolajus Emeljanovičius Mironovas už ryšius su kaliniais talkininkaujant, parduodant vogtus produktus minėtiems kaliniams, buvo JVPV Kolegijos nuteistas kalėti 10 metų pataisos darbų stovyklose. Paskelbdamas šį JVPV Kolegijos nuosprendį, PERSPĖJU, kad soc. apsaugos priemonė prieš minėtuosius švaistytojus/vagis yra priemonė, kuria perspėjami visi likę Dmitrovo stovyklų darbuotojai, ir jeigu šis perspėjimas neduos realių rezultatų, tai ir toliau už vagystes bus imamasi pačių rūsčiausių priemonių, iki pat aukščiausiosios bausmės — sušaudymo. Šį įsakymą perskaityti visiems, o KAD (Kultūrinė auklėjamoji dalis – Leftas) per auklėtojus padirbėti eiliniuose pokalbiuose su kaliniais“.(17)
1933 m. balandžio 1 d. buvo išleistas Stovyklos valdybos įsakymas Nr.70 dėl Dmitrovo stovyklos 7 skyriaus 1 punkto patikrinimo: „Patikrinimas nustatė, kad gyvenamosios buitinės kalinių sąlygos ir toliau lieka nepatenkinamomis (…) Tokios padėties toliau nebegalima pakęsti.
Įsakau:
1. Išmesti iš darbo stovyklos 1 punkto viršininką drg. Bugašerą ir perduoti JVPV Kolegijos Teismui.
2. Ūkio vedėją kalinį Ivanovą už aplaidumą ir nuolaidžiavimą areštuoti 15 parų su pareigų vykdymu.
3. Virtuvės vedėją ir visą virtuvę aptarnaujantį personalą atleisti ir nusiųsti į bendruosius darbus. Juos pakeisti kalinčiomis moterimis.
4. Dėl maisto produktų grobimo virtuvėje ir sandėlyje pravesti tyrimą ir jeigu bus nustatytas koks nors piktnaudžiavimas, nesvarbu kas tai būtų, kaltus areštuoti ir perduoti JVPV Teismo Kolegijai…“(18).
Žinoma, tai atskiri kovos už tinkamą kalinių aprūpinimą maistu pavyzdžiai, bet pavyzdžiai daug pasakantys, ką ir liudija bausmės rūstumas ir įsakymo skaitymas balsu visiems „stovyklos gyventojams“.
Mes jau atkreipėme dėmesį į tai, kad kalinių maitinimas priklausė nuo darbo normos. Aukščiau mes apskaičiavome normos Nr.1 (tiems, kurie atlieka 60 % darbo) ir normos Nr.10 (silpniems, nepriklausomai nuo darbo rezultatų) kaloringumą. Kaip klasifikuoti kalinį, kuris neatlikdavo savo darbo normos? O juk Nr.1 norma daug mažesnė negu bet kokia medicininė norma, o dar reikia dirbti. Tuo tarpu norma Nr.10, numatanti 3116cal, yra didesnė nei medicininė norma esant saikingam aktyvumui, o darbo norma nėra svarbi. Akivaizdu, kad norma Nr.1 (1907cal) buvo taikoma tiems, kurie tyčia atsisakydavo dirbti. Kalbant apie tikrai silpnus kalinius, tai jie turėjo maitintis norma Nr.10.
Suprasti, kokia buvo padėtis su šių normų laikymusi, padeda duomenys apie mirtingumą. Nuo 1934 m. sausio 1 d. iki 1947 m. gruodžio 31 d. VPDSV pataisos darbų stovyklose iš viso mirė 963 766 kaliniai. 1939 m. (nagrinėjamas normas Nr.1 ir Nr.10 įvedė 1939 m.) mirtingumas stovyklose siekė 3,29 proc. metiniam kontingente, o kolonijose — 2,30 proc., o tai yra beveik du kartus mažiau negu 1937 — 1938 m. (5,5—5,7 proc.)(19). Per karą VPDSV kalinių padėtis pablogėjo. Maisto normos buvo sumažintos, tai iškarto sukėlė didelį mirtingumą. Iš bendro skaičiaus kalinių, mirusių PPDSV stovyklose per 14 metų (nuo 1934 m. iki 1947 m.), 516 841 žmogus, arba 53,6 proc., mirė trejų metų laikotarpiu (1941-1943 m.), o likusieji 446 925 kaliniai (46,4 proc.) mirė 11 metų laikotarpiu (1934-1940 ir 1944-1947 m.)(20).
Reziumuojame. Skaičiuojant kalinių maitinimo normas VPDSV 1930 — 1940 m. pagal kalorijų kiekį ir lyginant juos su medicininėmis normomis išaiškėjo, kad oficiali kalorijų paros norma priimta didesnė negu medicininė. O 1939 m. pavyko atlikti palyginimus pagal skirtingas kalinių kategorijas ir palyginti su medicininėmis normomis su skirtingu kalorijų suvartojimu atsižvelgiant į judėjimo aktyvumą ir žmogaus konstituciją. Paaiškėjo, kad kiekybiniai normų kaloringumo rodikliai PPDSV buvo didesni. Pagal maisto sudėtį kalinių maitinimo norma mažesnė negu medicininė (mėsa 17 proc. nuo normos).
Tiksliai įvertinti, kaip buvo laikomasi oficialių maisto normų, neįmanoma. Pažeidimų buvo, bet buvo kovojama tiek su kalinių, tiek ir su administracijos pažeidimais.
Kalbant apie VPDSV kalinių gyvenimo sąlygas, kurias sukūrė valstybė, tai jos buvo daugiau-mažiau priimtinos, jeigu spręsti pagal oficialias maitinimo normas, kadangi visiškai atitinka ir netgi viršija medicinines normas pagal kaloringumą. Aukščiau jau buvo akcentuota, kad maitinimo normos buvo vienodos ir neatitiko medicininių normų pagal, pavyzdžiui, mėsos kiekį racione, tačiau nepamirškime, kad šios normos sukurtos kaliniams, o ne laisviems žmonėms.
Šaltinis: http://www.prometej.info/publ/pr183.htm
————————————————————————–
(1) forurn.ironman.ru
(2) Россия XX век. Документы, (ГУЛАГ 1918-1960). Составители Кокурин А.И.
и Петров Н.В. М., 2002. С.62
(3) Земсков В.Н. Кулацкая ссылка в 30-е годы / Социологические исследования. 1991. №10. с 3-21.
(4) Россия XXвек. Документы (ГУЛАГ 1918-1960). Составители КокуринА.И.
и Петров Н.В. М., 2002. С.476
(5) Россия XX век. Документьг./ГУЛАГ 1918-1960./Составители Кокурин А.И. и Петров Н.В. М. 2002 с. 478
(6) Там же С.477-481.
(7) Musculs & Fitnees. 2001, № 4.
(8) www.breaf.ru.
(9) www.breaf.ru.
(10) Электронная библиотека LIB.сот.ИА.(lib.Kiev.ua/ books/ 6/ 394 n 10.html)
(11) Россия XX век. Документы./ГУЛАГ 1918-1960./Составители Кокурин А.И. и Петров Н.В. М. 2002. с. 459
(12) Петров Н. (www. pseudology. Org/ GULAG/ glava 02).
(13) Петров Н. (wwwpseudology. Org/ GULAG/ glava 03).
(14) Солженицын А. И. Архипелаг ГУЛАГ. Т 3. (www.virl!b.ru/read_book.
php?page=246&file_path=books/7/book03251.gz)
(15) Ционит М. Суббота в ГУЛАГ / Бюллетень «Земля под ногами»/ № 128. 23.10.04.
(16) Глазов Н. А. Кошмар параллельного миря. М.1999.С105.
(17) Петров H.(www. pseudology. Org/ GULAG/ glava 03),
(18) Петров Н.(www. pseudology. Org/ GULAG/ glava 03).
(19) Общественно-политический сайт ГУЛАГ - обшие сведения (www. publicist n l. by/articles/repressions_o.html)
(20) Общественно-политический сайт ГУЛАГ - общие сведения (www. publicist n 1. by/ articles/ repressions_o.html)
2009-08-25