Apie mus

Kol stambieji buržua galvoja, kad Žemės rutulys yra jų nuosavybė, dabartinė Lietuvos žiniasklaida ne tik nedrįsta nė cyptelt prieš juos, bet ir nuolankiai viena ar kita forma jiems pataikauja.... Skaityti toliau.

Paieška









Jonas Digrys.
Dievai jų nepasigalėjo




Jonas Digrys.
Malda iš keršto



Nesaldu informaciniams vergams

ŽILVINAS BUTKUS

Nesaldu dabar turėtų būti buržuazinės Lietuvos žiniasklaidos veikėjams, kurie apsipūtoję rėkė apie „Rusijos agresiją prieš Gruziją“, visaip rėmė Saakašvilio režimą, o pranešimus apie masinį Cchinvalio gyventojų žudymą vaizdavo kaip Rusijos propagandą. Spalio 28 d. naktį D. Britanijos televizija BBC parodė reportažą, kuriame pirmą sykį leido pasisakyti osetinams ir palyginti objektyviai parodė, kaip vyko rugpjūčio karas. Kaip svari įvykių versija (nors tai ir taip yra akivaizdi tiesa) parodyta tai, kad Rusija apgynė osetinus nuo kruvinos agresijos. Parodyti sugriauti Cchinvalio namai, papasakota, kaip Saakašvilio armija šaudė tiesiai į juos ir žudė rūsiuose besislepiančius arba bandančius pabėgti iš konflikto zonos žmones. Reportažą galima pamatyti čia (pirma dalis) ir čia (antra dalis).

Tokio reportažo pasirodymas rodo aiškų skilimą Vakaruose. Neskaitant politinių grupuočių, kurios po šio konflikto žūtbūt sieks šių metų gruodį įtraukti Saakašvilio Gruziją į NATO, vis dėlto lieka grupuotės, kurios, nepaisant ganėtinai nedrąsaus ir neužbaigto Rusijos atsako į Saakašvilio agresiją, prisibijo galimo konflikto su Rusija. Pamišėlio valdomos valstybės priėmimas į NATO reikš, kad dar vieno konflikto atveju NATO, remiantis kolektyvinės gynybos principu, turės ginti Gruziją. O tai tiesus susidūrimas su Rusija. Be to, Vakarų Europos buržuazija pastaruoju metu suartėjo su Rusijos, pradėjusi kai kuriuos bendrus stambius projektus, kaip kad vamzdžio tiesimas Baltijos jūros dugnu. Tai reiškia, kad yra stambios buržuazijos grupuotės, kurios nesuinteresuotos konfliktu su Rusija, nes tai pakirstų jų biznį. Ir trečia – visi mato, kad JAV stovi ant liepto galo, o Rusija yra kylanti jėga. Todėl kažkas Europos vyriausybių, parlamentų, prezidentūrų ir, žinoma, stambių korporacijų koridoriuose neišvengiamai pamąsto, ar verta toliau beatodairiškai pūsti į Amerikos dūdelę, ar vis dėlto reiktų apsvarstyti naujai besiformuojantį jėgų išsidėstymą. Turint omeny šį skilimą, kol kas neįmanoma užtikrintai prognozuoti, kuo baigsis NATO viršūnių susitikimas gruodį.

Leftas nuo pat pirmų šio konflikto dienų rašė būtent šią tiesą apie Saakašvilio armijos siautėjimą, apie osetinų pergyventus baisumus ir apie tai, kad būtent Saakašvilio režimas šiame konflikte buvo agresorius.

O kokį triukšmą tada pakėlė buržuazinė Lietuvos žiniasklaida! Rusijos agresija, rusų armijos siautėjimas, osetinų žudynes – tik rusų propaganda! Palaikykime laisvą Gruziją! Nesaldu dabar šiems apsijuokusiems informaciniams vergams, kurie nesugeba nieko, kaip tik kartoti Vakarų ir jų marionetinių režimų interpretacijas, nesaldu.

Taip pat skaitykite:

“JAV žvalgyba patvirtina Rusijos pozicijos teisingumą P. Osetijos atžvilgiu” (2008 m. rugsėjo 12 d.)

“Operacija “Kamaržopa” (Pamąstymai apie įvykius Pietų Osetijoje)” (2008 m. rugpjūčio 26 d.)

“Šalin nusikaltėlišką Saakašvilio režimą” (2008 m. rugpjūčio 15 d.)

“Naujieji lietuviai per dvi dienas paaukojo Gruzijai 56 tūkst. litų 2008 m. rugpjūčio 15 d.

“Dėl objektyvumo stokos nušviečiant Gruzijos-Pietų Osetijos karą” (2008 m. rugpjūčio 15 d.)

“Karas - baigėsi, konfliktas - tęsiasi” (2008 m. rugpjūčio 13 d.)

“Dėl Gruzijos-Osetijos karinio konflikto ir dvigubų standartų politikos” (2008 m. rugpjūčio 13 d.)

“Nutylėta Cchinvalio tiesa” (2008 m. rugpjūčio 12 d.)

“Po kruvinų įvykių - palaida bala” (2008 m. rugpjūčio 9 d.)