Nesulaukė tribunolo…
SERGĖJUS MARKOVAS
Pasipylė naujienos apie pirmojo Rusijos Federacijos prezidento Jelcino mirtį. Daugelis šių pranešimų pagražinti „gilia mintimi“ apie tai, kad taip baigėsi ištisa „šalies istorijos epocha“. Liaukitės, ponai. Kai išleidi paskutinį kvapą, iš tavęs labai lengva padaryti šventąjį. Šis visame pasaulyje žinomas girtas „demokratijos garantas“ leido kvapą visus 15 buržuazinės valstybės gyvavimo metų. Net gi tada, kai Jelcinas, neturėdamas sąmonės, formaliai valdė šalį, viršūnių politikai vadovavo visai ne jis, o pilki piniginiai kardinolai. Apie kokį epochos pasikeitimą gali eiti kalba, jei kapitalas, nemažindamas tempų, toliau trypia dirbančiųjų teises? 90-ųjų buržuazinė demokratija šiaušėsi tankų vamzdžiais, vietoj laisvės fakelo degė Aukščiausioji Taryba. 2000-ųjų demokratija puikuojasi naujutėliais pleksiglasiniais šalmais ir žvaliai daužo lazdomis per skydus, o kartais ir per nepatenkintųjų galvas. XXI amžiaus pradžia sužydėjo ekonominiu „stabilumu“. Nuo jo smarkiai „trenkia“ nafta, užteks prinešti degtuką ir „stabilumas“ sudegs taip, kaip 1998 metais sudegė 90-ųjų smulkaus buržua svajonės.
Žvilgsnis sustingo, o minkštuose audiniuose ėmė gamintis lavono nuodai. Viena, kas piktina šiame cheminiame procese, tai tas, kad iki liaudies tribunolo šitas organizmas neišgyveno…
Šaltinis: http://rksmb.ru/get.php?1729
Labai gaila, kad miršta tokios asmenybės, kaip Jakovlevas, Jelcinas ir t.t. Dar gyvas Gorbačiovas. Palinkėsim jam didelės sveikatos ir ilgo gyvenimo. Kad išgyventų iki sušaudymo dienos.
Leftas