Operacija “Kamaržopa” (Pamąstymai apie įvykius Pietų Osetijoje)
VIKTORAS PROKOPOVAS
Kai vienos tautos istorija rašoma tankų vikšrais …Ši operacija, apie kurią kalbant taip norisi vartoti nenormatyvinę leksiką, turėjo kitą, aiškų ir vienaprasmį pavadinimą-„Tuščias laukas“. Aišku, operacija tokiu pavadinimu neturi nieko bendro su medelių sodinimu ar drugelių gaudymu paupyje, ir planuoja tokius renginius ne bažnytinis choras ar filatelistų būrelis. Smagus pasivažinėjimas tankais miegančio miesto gatvėmis, dosniai dalijantis su taikiais gyventojais skeveldriniais sviediniais ir kulkomis, tarkime, truputėlį nepavyko…Amerikiečių žaidimas „Kas papjaus daugiau osetinų (geografiniai variantai-irakiečių, kubiečių, vietnamiečių, afganų, kolumbiečių, serbų, somaliečių…) nesulaukė palaikymo vietinių gyventojų tarpe… Šiandien, kai Cchinvalio gatvėse išsisklaidė parako kvapas, kai negausiuose išlikusiuose languose įsižiebė pirmosios elektros lemputės, kai po savaitės karo siaubo vaikai pagaliau paragavo šiltos duonos ir ramiai užmigo ant motinų rankų, kai savanoriai sugrįžo pas jų laukiančias šeimas ir užmigo, su kareiviškais batais ir uniformomis, nes nusiauti ir nusirengti nėra jėgų, ir jų mažyliai matuojasi aiškiai per didelius šalmus…Šiandien tapo aišku kad Gruzijos planas buvo KITOKS. Galima ramiai pasvarstyti, kaip viskas TURĖJO vykti, ir koks galutinis tikslas BUVO numatytas. Operacija „Tuščias laukas“ žlugo, ir savo kuklią versiją, arba, kaip dabar madinga sakyti, istorijos virtualumą, pavadinau didžiojo kultūros veikėjo Rolando Kazlo sukurtu žodeliu. Tikiuosi, klasikas bus supratingas ir atlaidus… „Žengia pulkas linksmai…“ …Rašo 2008-uosius. Rugpjūčio 8-oji, penkiolika minučių po vidurnakčio. Miega miestas… Parkuose tyliai ošia topoliai, kedenami šilto vasaros vėjo…Alyvos krūme gieda lakštingala, vienišas nakties paukštis… Miega vaikai savo lovytėse…Miega jų tėvai…Miega ir sapnuoja dienos darbus…Miega miestas… …Miestas nežino, kad nuo aplinkinių aukštumų į jį jau skrieja reaktyvinių artilerijos sistemų „Grad“ raketos…Miestas nežino, kad giedrame vasaros nakties danguje, tiesiai virš jo, tarp Didžiųjų Grįžulo Ratų ir Šiaurinės žvaigždės, jau pakibo sunkiosios šturmo artilerijos sviediniai, ir sunkio jėga juose tuoj tuoj persvers paskutinius parako sprogimo jėgos likučius, ir šie mirtini plieno ir trotilo dariniai, sveriantys po kelis šimtus kilogramų, kaukdami ims kristi į miegančias gatves, gyvenamuosius namus ir vaikų darželius, skleisdami savo mirtiną turinį ir pažadindami mažytę tautą iš jos miego…Pažadindami ir vėl užmigdydami, šį kartą visam laikui…O kai kas nespės atsibusti, iš žydinčios Kaukazo kalnų pievos persikeldamas tiesiai į amžinybę… …Raketos ir sunkieji sviediniai suplėšo į gabalus nakties tylą. Miestas po truputį virsta ugnies, sudaužytų plytų ir išlydyto asfalto jūra. Liepsnose skęsta sprogimų iš lovų išversti gyventojai, suaugę, moterys ir vaikai…Skęsta gatvės, parkai, mokyklos, ligoninės, nes būtent į jas nukreipta pagrindinė ugnis…Skęsta svajonės, skęsta viltys gyventi taikoje, kuri tęsiasi jau keturiolika metų…Kartu su langų stiklais dūžta į šipulius viltys kad užaugs pirmoji karo nemačiusi osetinų karta…Skęsta liepsnose osetinų tauta, kurios likimas jau nuspręstas… …Artilerija dirba gerai, pabūklai nukreipti tiksliai į taikinius, sviedinių daug, ir niekas jų netaupo. Sparčiai dirba raudonveidžiai Gruzijos artileristai.Jų ausys užgultos nuo šūvių, Kalifornijoje siūtos uniformos permirkusios nuo prakaito,prakaitas srūvena stipriomis rankomis, sėjančiomis mirtį, ir sunkūs jo lašai krinta ant įkaitusios Pietų Osetijos žemės. -Negailėkit ugnies, džigitai!-bando perrėkti haubicų gaudesį kapitonas Maliarija. -Tikrai taip, duodame!-atsako jam baterijos vadas seržantas Kučiagravija. Sunkiai alsuoja amerikietiški pabūklai, nutvieksdami Kaukazo nakties dangų mėlynais ugnies pliūpsniais. Jų vamzdžiai įkaitę iki raudonumo, parako kvapas susimaišo su svylančių dažų kvapu. Visos eksploatacijos taisyklės seniai pamirštos, į nakties tamsą išspjaunamas jau trečias kovinis komplektas, o kanadietiški „Dodžai“ ir daniški „Unimogai“, tik vakar perdažyti Gruzijos armijos spalvomis, jau tempia į kalvą ketvirtą ir penktą…Artileristai pajunta nesudegusio irakietiško dyzelino kvapą… Tuo metu virš jų galvų į miesto pusę praskrenda grandis Gruzijos fronto bombonešių SU-25. Tamsa slepia nuo pašalinių akių po sparnais kabančias napalmo talpyklas… …Miestas jau seniai nemiega. Ne todėl, kad jau laikas keltis. Todėl, kad miesto jau nebėra…Nebečiulba alyvos krūme lakštingala. Miestas virto daužytų plytų jūra, ryškiai nutvieksta degančių priemiesčių ir aplinkinių kaimų.Didvyriški Gruzijos specialiųjų pajėgų kariai narsiai kaunasi su civiliais osetinais. Girdisi pavieniai automatinių šautuvų M4 šūviai, švediški kareiviški batai dusliai bumbsi į vaikų ir moterų kūnus. Mediniai tvartai aplieti benzinu ir plačiai atvėrę vartus, lyg pasakų milžinai didžiules burnas, praryja dešimtis žmonių. Sunkiai kaukšteli durų skląstys, ir šiaudinius stogus ima laižyti pirmieji ugnies liežuviai. Kokybiški vokiški kareiviški degtukai, nė kiek nebijo drėgmės…Liepsnų ūžesys užgožia pasmerktųjų riksmus ir dejones…Tai kažkur jau matyta, tiesa? Taip, tai Vakarų civilizacijos vertybės visame savo gražume, žiūrėkite, ne, grožėkitės ir mokykitės, laukiniai! -Pasiruošt, užsisegt šalmus! Trys minutės! -Reiškias taip, džigitai. Dar kartą pasikartojame užduotis. Mūsų taikdariai va šitame štai kvartale, trečioji kuopa įsitvirtins štai čia ir kryžmine ugnimi dengs parką, kol mes užimsime televizijos studiją. Septintoji kuopa su savo juodukais bus mums iš dešinės ir valys štai šį rajoną. Einame greitai, laikome atstumą tarp mašinų, pasiekę aikštę išsilaipiname. Savi tik čia ir čia, todėl į visus sutiktus šaudome be perspėjimo, belaisvių neimame. O ir imti, tikriausiai, nebus ką, gerai artilerija pasidarbavo… -Į mašinas! Dusliai dunksi ukrainietiškų šarvuočių BTR-80 liukai, kolonos priekyje iki ausų…tai yra iki antenos apkarstytas aktyviųjų šarvų blokais T-72, praeitą savaitę išriedėjęs pro Lvovo tankų remonto dirbtuvių vartus…Tamsą perskrodžia žalia lenkiška signalinė raketa, kolona pajuda į priekį… …Į sugriautą Cchinvalį įrieda Gruzijos tankai ir šarvuočiai. Atsiveria desanto liukai, iš jų pasipila gyvas internacionalas-gruzinai, amerikiečiai, septynių Europos šalių kariai, arabų samdiniai, net du tadžikai ir trys somaliečiai…Nojaus arka, vienu žodžiu…Sukalena vokiški Heklerio ir Kocho firmos MP-5, tačiau juos tuoj pat užgožia belgiški „Ef-en-magai“. Apkvaitę nuo kraujo kvapo gruzijai mojuojasi didžiuliais šveicariškais kareiviškais peiliais, sodriai laistydami Osetijos žemę vaikų ir moterų krauju. Kodėl vaikų ir moterų? Todėl kad visi galintys priešintis nušaunami iš pagarbaus atstumo. Šiaip, dėl visa pikto… -Džamšutai, kaip jie išliko gyvi? -Alachas juos žino, gerbiamasis Ali Baba. Pjauk greičiau… Ir Ali Baba pjauna. Pjauna visi. Protas ir sąžinė šiandien palikti kažkuriame tolimame kalnų aule. O išradingesni ir tingesni nesitepa rankų- vynioja vaikus tiesiai ant tankų vikšrų…Į daugiabučių langus-tiesiu taikymu iš tankų pabūklų-ugnis! Į vaikus, besislepiančius alyvų krūme, kur dar neseniai čiulbėjo lakštingala-iš automatinės šarvuočio BMP-2 patrankos-skeveldriniais sviediniais-ugnis! Gerai išmano savo darbą amerikiečių instruktoriai. Srauniais upeliais liejasi osetinų kraujas…Paskutiniai išlikę pasipriešinimo taškai užmėtomi granatomis, sužeisti miesto gynėjai paliekami mirti nuo žaizdų… …Vėsūs Kaukazo kalnuose rytmečiai. Kaip gerai keleiviui, kuris turi šiltą avikailio kepurę ir vilnonius drabužius. O su kareiviškais dryžuotais marškinėliais kalnų tarpeklyje šaltis veria iki kaulų…Uniformos, šalmai, gertuvės-viskas liko kareivinėse, kurių jau seniai nebėra. Jos išgaravo nuo napalmo… Rusijos taikdarių kontingento likučiai traukia į šiaurę. Apgailėtini likučiai-seržantas, puskarininkis ir penki eiliniai. Automatai tik keturi, kiekvienam ginklui-po pusantros apkabos, viso labo po 45 šovinius. Dar yra dvi granatos, bet viena be degiklio…Viso jie devyniese-su savimi kariai nešasi du berniukus. Maži jie visai, ko gero dar mokyklos nelankė. Šiemet gal jau eitų į pirmą klasę. Tačiau mokyklos nebėra-ji išliko po artilerijos atakos, bet britų minuotojai ją užminavo per pusvalandį, o paskui-bum, ir mokyklos nebėra…Nebėra ir mokyklos sargo, kurio dvejetukininkas Achmedas iš 5 B klasės galėtų klausytis ir klausytis…Vaikai pavargo ir užmigo. Jie dar nežino kad jų šeimų jau nebėra. Jie nežino, kad už posūkio, įsitaisę už uolos, jų laukia gruzinų snaiperiai, iki blizgesio išvalę savo šautuvų M21 optinius taikiklius. Jie nežino kad eina tiesiai į mirtį. Ir nė vienas žmogus pasaulyje nežino kokia didelė tragedija šią naktį įvyko mažame Kaukazo žemės lopinėlyje. Na, kai kas žino, bet juos žmonėmis vadinti gali tik biologai ir antropologai, arba tokie patys šiukšlės.Bet, kaip žinome, pasaulis yra smalsus, ir todėl Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pasirodo žurnalistų apsuptyje… -Brangūs piliečiai, visas progresyvus pasaulis su viltimi ir pagarba žiūri į mūsų mažą šalį, kuri šią tragišką naktį tapo žiaurios karinės agresijos auka. Pietų osetijos separatistų teroristai, visapusiškai remiami Rusijos taikdarių ir reguliariosios armijos padalinių, pažeisdami visus taikos susitarimus, kurių iniciatore ir nuosaikia saugotoja buvo demokratinė Gruzija, įsiveržė į mūsų šalies teritoriją. Kaip manoma, užpuolikų tikslas buvo nuversti demokratiškai išrinktą Gruzijos valdžią, sukelti šalyje chaosą, ir pasinaudojus susiklosčiusia situacija įvesti mūsų šalyje Maskvai palankų režimą. Didvyriškoji mūsų kariuomenė atrėmė daug stipresnio priešininko puolimą ir privertė jį atsitraukti. Persekiodami užpuolikus, mūsų daliniai užėmė Cchinvalio miestą ir aplinkinius kaimus. Tai, ką išvydo mūsų narsūs kariai ir atsitiktinai konflikto vietoje atsidūrę užsienio žurnalistai, sukėlė siaubo ir pasipiktinimo bangą visame demokratiškajame pasaulyje. Pasiteisino nuogąstavimai, kuriuos Gruzijos vyriausybė ne kartą buvo išdėsčiusi Vakarų šalių vadovybėms. Taip, Pietų Osetijoje tikrai buvo vykdomas genocidas. Separatistinės teritorijos ginkluoti daliniai, remiami Rusijos taikdarių, žudė etninius gyventojus, kaip manoma, siekdami į nužudytųjų vietą atkeldinti rusus, taip sudarydami klaidingą įspūdį apie etninę Pietų Osetijos gyventojų sudėtį. Taip pat pasitvirtino mūsų įtarimai, kad žudomi daugiausia gruzinų tautybės Pietų Osetijos gyventojai. Kaip ne kartą informavo tarptautiniai žmogaus teisių gynėjai, Pietų Osetijoje, kuri yra vieningos Gruzijos dalis, buvo nuolat kankinami ir tardomi niekuo nekalti vietos gyventojai. Didžiausi nusikaltimai prieš žmogaus laisves, teises ir orumą buvo vykdomi Cchinvalio mieste. Norėdami paslėpti savo nusikaltimus, separatistai užminavo ir sunaikino miestą kartu su gyventojais, negailėdami moterų ir vaikų. Kadangi mūsų ginkluotosios pajėgos išlaisvino miestą anksčiau nei buvo numatę separatistai, dalis minų buvo nukenksminta. Tuomet rusijos daliniai atidengė ugnį iš reaktyvinės artilerijos sistemų „Grad“. Taip pat miestą atakavo Rusijos karo lėktuvai. Turime įrodymų, kad Maskva buvo pagrindinė šio užpuolimo iniciatorė ir separatistų rėmėja. Norėčiau pabrėžti, kad Gruzija tapo karinės agresijos auka, ir mūsų jaunai demokratijai iškilo mirtinas pavojus. Todėl kviečiu visų demokratinių pasaulio šalių lyderius, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Džordžą Bušą, pasmerkti Rusijos veiksmus ir suteikti Gruzijai materialinę ir karinę pagalbą. Gruzijos demokratija šiandien tapo visos pasaulio demokratijos forpostu. Jei mums brangios demokratinės vertybės, jei mes mylime ir vertiname demokratiją, turime suvienyti savo jėgas kovoje prieš agresorių. Žinau, Gruzijos tauta nėra viena šioje sunkioje ir nelygioje kovoje. Tenka apgailėstauti, kad mes nespėjome tapti NATO bloko nariais, bet šis agresijos aktas tik patvirtina tokio žingsnio būtinumą. Kreipiuosi į visus geros valios žmones prašydamas padėti Gruzijai kovoje už laisvę. Manau, kad pirmasis žingnis šia kryptimi galėtų būti NATO pajėgų dislokavimas mūsų šalyje. Brangūs viso pasaulio piliečiai, šiandienos įvykiai dar kartą parodė, kad niekas negali jaustis saugus Rusijos kaimynystėje. Akivaizdu, kad tik NATO gali apsaugoti demokratiškas šalis nuo agresijos. Ukrainos ir Baltijos šalių piliečiai jausis saugiai tik tada, kai turės tvirtą taikos ir stabilumo garantą-NATO karines bazes savo teritorijoje. Dėkoju už dėmesį. O toliau visam pasauliui statoma diiiidelė tokia informacinė klizma, kurios rezultatas-galvos ir užpakalio turiniai pasikeičia vietomis. Ir traukia būriais į Gruziją savanoriai, ir skrenda į Kaukazą amerikiečių „Herkulesai“ su kariuomene ir ginklais. O Juodojoje jūroje kaip savo kišenėje šeimininkauja Amerikos karinis laivynas. Jungtinės tautos, Europos sąjunga, NATO (Nuosava Amerikos Teroristinė Organizacija) -visi vieningai palaiko Sabakašvilį. Oi, atsiprašau, Saakašvilį… „Devynis kartus pamatuok…“ Duodu pridirbti į kepurę, kad loginės dedukcijos metodu, visiškai nedraugaudamas su Bachusu, teisingai įvardijau bent 40 procentų Gruzijos prezidento kalbos, kuri dabar dulka tolimame stalčiuje kažkur Tbilisyje. Ar esu teisus, parodys istorija. Kur kas labiau noriu paieškoti priežasčių, kodėl „tuščias laukas“ pavirto į „kamaržopą“. Gruzijos klaidos buvo grubios ir neatleistinos. Bet apie viską iš eilės… 1. Strateginės klaidos Tikėjimas besąlygišku Amerikos palaikymu. Didžiausios pasaulio demokratijos, kuri, pasak A.Parševo, „sukūrė civilizaciją nesukurdama kultūros“, ausys iš šios istorijos kyšo kaip Adamkaus šlepetės iš po lovos Šiauliuose. Kad ir kokias diagnozes Saakašviliui skelbtų garsiausi pasaulio psichiatrai, tokios avantiūros jis pats niekaip nesugalvotų. Nepatemptų fiansiškai. Ir kam Amerikai sodinti į Gruzijos sostą žmogų, kuris negina jos interesų? O kokie gi Amerikos interesai šiame konflikte? Iš karto pasakysiu-nežinau. Pasakų nekursiu, iš kavos tirščių nebursiu. Nesinori tikėti kad Bušas tiek nukvako kad pradėtų Trečiąjį pasaulinį karą. Nesinori kažkaip, jaunas esu, pagyventi norisi…Gal viskas daug paprasčiau, o būtent: a)eilinė proga paloti ant Rusijos. b)dabar Baltijos šalys ir Ukrainą tikrai „savanoriškai“ ir su daina įsileis NATO karines bazes, o lenkai nesilaužys dėl priešraketinės sistemos elementų dislokavimo kur nors Zažabinsko apylinkėse. c)didžiulė ekonominė nauda dėl Rusijos blokados. d)Amerikos makleriai ir kitokio plauko ekonomikos šiukšlės uždirba milijardus prekiaudami akcijų biržose. e)kaip viso to pasekmė-Rusjos ekonomika gauna nevaikišką smūgį į labai jautrią vietą. d)diskredituoti dėdės Tomo trobelę, kuri išaugo į Baraką Obamą, ir pakelti Makeino reitingus prieš rinkimus. Štai taip negudriai išplaukia mintis, kad visos civilizacijos pagrindas yra ekonomika. Ne aukštosios materijos ir ne snarglėti humanizmai, o paprasta, banali ekonomika. Tai jokiu būdu ne įrodymas, tai tik mėgėjo prielaida. O kur gi demokratija, humanizmas, lygybė ir aukštosios materijos? O iš kur joms būti? Juk turime reikalą ne su maoriais ar indėnais, turinčiais tvirtą moralę, o su Vakarų civilizacija visame jos gražume. Su demokratijos ir teisingumo švyturiu. Jei per paskutiniuosius 200 metų pasaulyje įvyko kas nors baisaus ir žiauraus, vaikus ten masiškai šaudė, ar kaimus napalmu degino, ar ištisas tautas naikino, galima užsimerkus besti pirštu į Ameriką ar Britaniją-beveik visada busime teisūs. Tiek vieni, tiek kiti VISADA rėmėsi dvigubais standartais, liejo kitataučių kraują į kairę ir į dešinę, ramia sąžine ir rimtu veidu parduodavo savo draugus ir giminaičius už gardesnį kąsnį. Tai ne išimtys, tai valstybinė politika. Paklauskime indėnų, Indijos tautų, afrikiečių, Australijos aborigenų. O štai Tasmanijos čiabuvių paklausti nepavyks-anglų kolonistai išmedžiojo juos visus vieną sekmadienio rytmetį, po arbatėlės. Pasiėmė šautuvus, įsimetė į kelionkrepšius sumuštinių, ir pirmyn. Suaugusius ramiai nušovė, sutempė į krūvą ir sudegino. Medį, kuriame slėpėsi paskutiniai čiabuvių vaikai, susprogdino. Na tikri humanistai, tiesa? Viena mergaitė po sprogimo išliko gyva, ir ją kaip egzotišką gyvūną padovanojo kažkokiam ten valdininkui. Visuotinės lygybės ir žmogaus teisių trimfas, vienu žodžiu… Jei Amerika turėtų bent truputėlį padorumo, remtų Gruziją net ir po to, kas atsitiko. Ne veltui sakoma-neik su velniu riešutauti. Gruzija nuėjo. Liko be riešutų, be krepšelio ir be klumpių. Ir be armijos. Armija, nors negavo pakvietimo į olimpiadą, paliktų toli už nugaros greičiausius pasaulio bėgikus. Bėgimo tempai nustebino net pačius gruzinus. O Amerikai belieka mėginti paslėpti savo styrančias ausis… Dar kartą įsitikinome, kad Gruzijos ir Amerikos draugystė remiasi tais pačiais principais, kaip pigios stoties prostitutės ir turtingo kliento santykiai. Vėl gi-jokių asmeniškumų, gryna ekonomika. Atrodytų, tegu sau santykiauja, bet kai tokia draugystė ima žudyti vaikus, likti nuošalyje neįmanoma. Kondoliza gi Ryžienė, arba angliškai Rais, JAV valstybės sekretorė, pati eslgiasi kaip pigi prostitutė-mėgėja. Pasišypsojo prieš Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, o sekančią dieną perfrazavo jo žodžius taip kad su originalu jie neturi nieko bendra, ir pabėrė šį žodinį viduriavimą savo kolegoms iš Europos. Be gudravimų-tai bjaurus melas, aukščiausiame lygyje. Atrodytų, moteris ne pirmos jaunystės, patyrusi, gal ir šeimą turi, o užsiima tokiais niekais. Kaip ji po to gali žiūrėti savo vaikams į akis? Nenustebsiu, jei išaugs tokie pat parazituojantys Ryžiukai… Koks tokio melo tikslas, jei ne savo šalies traukimas iš visiems žinomo biologinės veiklos produkto?Ir niekam neįdomu kas ten Gruzijoje. Gerai šiąnakt padirbėjote, džigitai. Toliau sukitės patys…. Rusijos neįvertinimas. „Rusija-ne tokia, kokia buvo devyniasdešimtaisiais praėjusio amžiaus metais. Šiandien Rusija yra stipri ir galinga valstybė“-pasakė Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Ir nepasiginčysi. Politologai, dalyvavę operacijos „Tuščias laukas“ planavime, švelniai tariant, truputėlį apsiskaičiavo. Jie tikėjosi kad Rusija trypčios vietoje ir myks kaip Kirkilas apie infliaciją. Neatspėjo. Laikas jų storais protingais vadovėliais kūrenti krosnis, arba naudoti juos pagal kitą, taip pat praktišką paskirtį. Rusijos reakcija buvo tokia, kaip kažkada dainavo Vladimiras Vysockis:„Ir nuo vėjo iš rytų susigūžė kupetos…“. Visiškai netikėta… Kaip demokratinių pažiūrų pilietis, suprantantis ir vertinantis teisingumą, džiaugiuosi kad Rusija parodė visam pasauliui dvi svarbias savybes: puikų tarptautinės teisės principų IŠMANYMĄ ir RYŽTĄ tuos principus įgyvendinant. Megztas beretes ir gudriagalvius akiniuotus politologus ir lopatologus nuo tokių žodžių išmuš šaltas prakaitas, bet reikia pripažinti-šiandien Rusija yra pati tvirčiausia demokratijos gynėja pasaulyje. Atrodytų, nieko gudraus-ji tik pasakė NE genocidui ir pasakė TAIP tautos apsisprendimo teisei. Paprasta ir elementaru. Dar pasakė visam pasauliui tiesą apie Gruzijos veiksmus. Bėda ta, kad tai nepatogi tiesa. Nepatogi dvigubų standartų propaguotojams. Patogi visiems, pajutusiems Vakarų pasaulio vertybes savo kailiu. Irakiečiams, afganams, serbams, somaliečiams, kubiečiams, iraniečiams…Visi jie reikalui esant per daug nesusimąstydami ims automatą ir stos ginti Rusijos. Tautų draugystė, apie kurią šiek tiek vėliau… Nepagrįstas tikėjimas Europos sąjungos ir Jungtinių Tautų organizacijos palaikymu. Pradėkime nuo idiotiško, neaišku kokiais pagrindais ir kokiam tikslui sulipdyto darinio, vadinamo Europos sąjunga. Nors Saakašvilis taškosi seilėmis priš mikrofonus ir kameras pasistatęs už savo plačios gruzuniškos nugaros ES ir NATO vėliavėles, ES pirmininkas varliaėdis Sarkozi širdingoms emocijoms nepasidavė. „Negaliu jam to uždrausti, tegu žaidžia europiečius“- trumpai pasakė. Teisiškai Europos sąjunga yra neįgali, ar bent jau legvai kontuzyta. Tie patys dvigubi standartai, iškreipta demokratija, trumparegė politika, lėta, bet užtikrinta dvasinė ir moralinė degradacija……Nieko naujo, Vakarai…Gruzija tikėjosi kad Europa strimgalviais puls ginti jos, užpultos, išniekintos ir nuskriaustos. Dar kartą neatspėjo. Vakarai be visų kitų gerų savybių dar pasižymi ir pragmatizmu. Sarkozi Gruzijos sąskaita prasuko puikią reklaminę kampaniją. Asmeninę, tiesa, bet prancūzai visada taip elgėsi. Visus šiuo aukščiausio humaniškumo aktus Amerika vykdo remdamasi vienu-JĖGOS principu. Fors mažor, kaip sako mokyti vyrai. Aš stipresnis, todėl esu teisus. Tačiau jėgos principu remtis galima tik iki susidūrimo su lygiaverčiu priešininku. Kai Irake pakvipo svylančiais padais, susidariusias spragas amerikiečiai ėmė kamšyti lietuviška, lenkiška ir kitokia antrarūše patrankų mėsa. Pigu ir praktiška. Gruzijos gi atveju veltis į karinį konfliktą Amerikai visiškai nesinori, nes kitoje barikadų pusėje yra Rusija, o istorija moko kad su ja kariauti nėra taip paprasta. Taigi, JAV į šį karą nesivelia, o kartu su JAV nesivelia ir klapčiukai iš JTO. Fors mažor, vienok… Man, blaiviai ir racionaliai mąstančiam žmogui, be galo malonu žinoti kad pasaulyje atsirado jėga, galinti duoti tinkamą atsaką Amerikos savivalei. Jėga, galinti paversti degančio metalo krūva tankų „Abrams“ kolonas. Jėga, galinti kaip kirvius vieną po kito siųsti į ledinį Atlanto dugną Amerikos karinius laivus. Jėga, nuo susidūrimo su kuria legendiniai „Komandosai“ bėga nesidairydami…Svarbiausia, kad ši jėga turi pakankamai jėgos ir ryžto pasakyti pasauliui TIESĄ…. 2. Taktinės klaidos Jų karingieji gruzinai padarė neatleistinai daug. Svarbiausia-jie laiku neizoliavo Pietų Osetijos nuo Rusijos. Pasėkmės-iš apsupties pabėgo dešimtys tūkstančių Gruzijos nusikaltimų liudininkų, o priešinga kryptimi pajudėjo Rusijos 58-osios armijos kolonos, nedegančios ypatingu taikumu ir draugiškumu… Visa tai galima buvo ištaisyti, turint stiprią aviaciją ir priešlėktuvinę sistemą. Tačiau visi Gruzijos pasiekimai kovoje už oro erdvę apsiribojo keturiais Rusijos bombonešiais, numuštais pirmosiomis karo dienomis. Toliau-žaidimas į vienus vartus. Gruzijos aviacija deginama aerodromuose, priešlėktuvinės gynybos sistemos slopinamos radijo trikdžiais ir taiklia „Akacijų“ ugnimi… Ir pabaigai-jei kariauti rimtai, tai Pietų Osetiją ir Abchaziją skandinti kraujyje raikėjo vienu metu. Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) specpajėgos, legendiniai „goblinai“, ateinantys iš neperregimos tamtos, sėjantys tylią, neišvengiamą mirtį ir taip pat nepastebimai tamsoje ištirpstantys, greitai ir operatyviai padėjo Gruzijos karinius žemėlapius ir planus ant savo vadovybės stalo. Paaiškėjo-Abchazijos puolimui buvo ruoštasi. Abchazai per daug nedelsė, paėmė automatus ir smogė pirmieji. Rezultatas-kalnai šaunamųjų ginklų, kolonos šarvuotosios technikos ir šiaip daug visokių gėrybių, kurių trims-keturioms prekybos dienoms Gariūnų turguje užtektų….Visa tai tapo abchazų trofėjais. „Te įniršis taurus…“ …Baterija tik pradėjo antrąjį kovinį komplektą( vienas kovinis komplektas-šešiasdešimt užtaisų vienai patrankai), kai virš galvų praskriejo senukas „Garnys“-fronto bombonešis SU-25. Tamsa slėpė ant jo sparnų teberaudonuojančias penkiakampes žvaigždes…Po kelių akimirkų kerurios Gruzijos armijos patrankos D-30 virto metalo laužo krūva, sodriai apšlakstyta artileristų krauju.Kare nėra jokios romantikos… …Į sugriautą miestą įžengė tarptautinės teroristinės(kito pavadinimo nerandu) pajėgos. Puolimas buvo sėkmingas. Rusijos taikdariai blokuoti savo stovykloje, pasipriešinimo beveik nėra…Beveik…Tačiau judant link centrinės aikštės tampa vis aiškiau, kad lengva nebus…Gyvųjų išliko per daug…Ir jie kovoja KITAIP nei puolantieji. Miesto gynėjai neturi ko prarasti. Jie šaudo iki paskutinio šovinio, o tada ima automatą plikomis rankomis už įkaitusio vamzdžio ir kovoja buožėmis…Lengvos kovos nebus… …Kokiu baisiu ginklu tampa kareiviškas kastuvėlis neturinčio ko prarasti žmogaus rankose…Jokie statutai nepaaiškina kareiviui kaip nuo jo gintis. O kastuvėlis tvirtose rankose daug pavojingesnis už durtuvą ar kareivišką peilį…Žaizdos, net jei nėra mirtinos, lieka visam gyvenimui. Jokie plastiniai chirurgai nepadės…Grėsmingai blizga kareiviški kastuvėliai degančio miesto liepsnose…Ir sėja mirtį…Jokios romantikos.O iš kur jai būti kare. Žmonija nė kiek nepasimokė ir neišaugo. Ji tokia pat vaikiškai kvaila kaip ir savo užuomazgoje. Tik medinius vėzdus pakeitė aštrūs kaip skustuvas kastuvėliai. Progresas, pažanga… …Puolantieji turi pranašumą-šarvuotąją techniką. Mieste ji mažai efektyvi, bet vaikus ir moteris žudo užtikrintai…Ir nuo kulkų truputį pridengia. Tiesa, būna kad ir saviems nuo jos kliūna…Tačiau dengiama patyrusių pėstininkų ji tampa neįveikiama jėga. Spjaudydami dūmų kamuolius, rieda miesto gatvėmis plieniniai monstrai…Pačiame puolimo smaigalyje jie du-ukrainoje pirkti tankai T-72,modernizuoti Prancūzijoje. Nukarstyti aktyviųjų šarvų blokais…Ekipažai patyrę, veiksmus derina gerai. Numeris pirmas sustoja, šūvis, juda toliau, numeris antras sustoja, šūvis, užtaisymo automatas pertaiso patranką, dar šūvis, mašina pajuda ir pridengia pirmosios manevrą. Tikri plėšrūnai… …Kriokiantys dyzeliais tankai išrieda į didelę sankryžą. Pirmoji mašina padaro mirtiną klaidą- pasuka bokštelį į dešinę. O juk bokštelio galas be aktyviųjų šarvų… Antroji mašina šiek tiek atsiliko…Iš laiptinės atskrieja prieštankinė raketa ir smogia į neapsaugotą tanko pakaušį. Šūvis taiklus. Tanko viduje detonuoja visas likęs kovinis komplektas-aštuoniolika skeveldrinių sviedinių. Su siaubingu trenkstu išsilaisvina liepsnojantis džinas, meta tanko bokštelį dešimt metrų į viršų, ir šis su trenksmu krenta atgal, tik nusileidžia aukštyn kojomis. Tankistai išgaruoja…Į nepridengtą antrojo tanko užpakalį lekia dar dvi raketos. Motoras užgęsta, užliedamas sankryžą pusiau sudegusio dyzelino garais. Tankistai palieka mašiną, ir ima trauktis link išlikusio daugiaaukščio, jiems padeda pridengiantys pėstininkai. Tuo metu suveikia keturi aktyviųjų šarvų blokeliai, tolygiu gruzinų sluoksniu užtepdami gatvę…Jokios romantikos… „Kai niekšai pajunta kraujo kvapą, juos labai sunku sustabdyti“-pasakė Dmitrijus Medvedevas. Papildysiu-kai niekšai patiria SAVO kraujo kvapą, juos labai sunku sustabdyti NUO BĖGIMO. Tai-lūžio momentas. Puolimas praranda kryptį, Gruzijos daliniai blaškosi po miestą, vis dažniau sulaukdami kulkų iš nugaros. Jie patenka į apsuptį, nesėkmingai traukiasi, patiria didelius nuostolius. Šen bei ten lekia į orą tankų bokšteliai…Narsūs kovotojai yra osetinai…Gaila, kad kunigaikštis Vytautas neatkeldino jų į Lietuvą kartu su karaimais. Kas žino, kaip tuomet pasisuktų istorija… Gruzinai ima trauktis. Atsitraukimo plano nėra, todėl kariuomenę apima chaosas. O tai reiškia, kad kariuomenė nustoja egzistavusi…Osetinų tauta išlieka gyva. Kol kas… …Keisti tie gruzinai. Juodi kaip ruberoidas kažkokie. O štai keli šviesiaplaukiai, mėlynakiai. Kaip estai…Tikras antropologų rojus yra sudegusio Cchinvalio gatvės rugpjūčio aštuntosios rytą. Ir politologų rojus taip pat… O toliau- pabaigos pradžia. Atsarginio plano nėra. Rusija visiškai pakvaišo-ji daužo taikiųjų gruzinų pozicijas. Gruzijos armija pasiraitojusi kelnes bėga iš Pietų Osetijos. Kirtusi Gruzijos sieną, ji bėga toliau. Bėga tai nuoširdžiai, kad kiti daliniai palaiko juos puolančiais rusais. Pakelės užverstos karine technika ir ginklais. Dar yra daliniai Gruzijos teritorijoje, štabuose sklando noras kontratakuoti, bet žvalgybos suvestinės griežtos ir liūdnos-už sienos Rusijos armijos kontraktininkai, Pskovo desantininkai, batalionas „Rytai“. Publika pati rimčiausia. O aukštumose, mielieji karvedžiai, mirtinas ginklas. Ginklas, galintis paversti pelenais visus Gruzijos tankus, šarvuočius ir sistemas „Grad“. Susipažnkime-reaktyvinės artilerijos sistema „Smerč“, lietuviškai-viesulas. Dvylika vamzdžių. Užtikrintai kepančių šašlyką šešiasdešimm septynių hektarų plote, vienu šūviu. O baterijoje keturios sistemos. O baterijų daug…Gruzija neturi kuo atsakyti. Ir gudri, vos pastebima premjero Vladimiro Putino šypsenėlė sako, kad šis ginklas buvo panaudotas. Na negalėjo šis žvalgybos lapinas, tikras savo šalies patriotas, taip lengvai atleisti gruzinams už jų juodus darbus. Nesitiki… Ar galėjo būti kitaip? Galėjo ir turėjo. Štai ką norėtų išvysti visi geros valios žmonės-Rusijos tankai įžengia į Gruzijos teritoriją ir įrieda į Tbilisį. Jėgų daugiau nei reikia, tik ras amžinas rusų humaniškumas ir draugiškumas…Žinia iki ko priveda geri norai… Tai vat-ekrane pasirodo Vladimiras Putinas, vienoje rankoje laikantis nukirstą Sabakašvilio galvą, grąsindamas kitos rankos pirštu, ir sako:“Taip bus kiekvienam, išdrįsusiam pažeisti tarptautinės teisės normas ir vykdyti nusikaltimus prieš žmoniją“. „Melagis melavo…“ Ar visi Lietuvos piliečiai žino tiesą apie osetinų tautos nelaimę? Ne, ne visi. Informacinė klizma pavyko. Debiliukai su Gruzijos vėliavėlėmis laksto po Vilnių, renkama labdara nukentėjusiems gruzinams…Galimas dalykas, kažkiek jų tikrai nukentėjo, bet leiskite paklausti- kas tai per tarptautinė politika, jei mes remiame teroristus ir genocido vykdytojus? Esesininkai seniai tapo Lietuvos garbės piliečiais, bet kažkokias padorumo ribas reikia turėti…. Įvertinimas mūsų žurnalistams-šiukšlės ir melagiai. Dar tinka žodis, reiškiantis prostitutę-mėgėją, prasidedantis ta pačia raide kaip ir barsukas, tik esu padorus žmogus, tad šį kartą susilaikysiu… Melas, melas, melas. Įsitikinti paprasta-įsijunkime arabų „Al-Džazyrą“ ar kitus neutralius kanalus. Ten gruzinų humaniškumas rodomas visu gražumu. Prieš miegą žiūrėti nepatariu…Paklausykime liudininkų pasakojimų. Jų daug-virš trisdešimties tūkstančių. Ir kiekvienas turi savo istoriją… Kam reikalingas ši ilga ir nuobodi pasaka? Mėginau parodyti, kad tiesa neturi nieko bendro su tomis šyvos kumelės dainomis, kurias mums pateikia mūsų naminiai, lietuviški žurnalistai. Parsidavę visi-televizija, radijas, spauda, akiniuoti analitikai. O jei jie ramia sąžine daro biznį iš osetinų tautos tragedijos, kas gali mus UŽTIKRINTI , kad jie taip pat nesielgia su savo paties tauta? Tauta, kuri juos šeria, rengia, ir algą moka? Velnias jiems, jei „Panorama“ rytdienos oro neatspėja. O jei mums meluojama apie ekonomiką, jei slepiama tikroji nusikaltimų statistika, jei klastojami rimkimų rezultatai, jei sudaromos tendencingos apklausų analizės? Ar tai skiriasi nuo melo apie Pietų Osetiją? Skiriasi. Osetinai turėjo išnykti per vieną rugpjūčio naktį, o mes, lietuviai, turime privilegiją išnykti lėtai, per kelias kartas. Istorinėje perspektyvoje-skirtumo nėra. Ar galima tikėti žmonėmis, prekiaujančiais nekaltų žmonių krauju? Ar galima tikėti žurnalistais, praradusiais sąžinę ir padorumą? Ar gali jie pateikti tiesą? Beje, kaip manote, kurios partijos biudžete atsidurs pinigai, lietuvių suaukoti Gruzijai? Rinkimai ne už kalnų, jie kalnuose. Tik ekonomika, jokių asmeniškumų… 2008-08-15
ir vaikų krauju ant išlydyto asfalto,
tai visų pasaulio tautų istorija.
Niekas nelieka nuošalyje…
Jungtinių gi Tautų organizacija šiandien yra nekaltųjų mergalių klubas. Kalba gražiai, o padaryti nieko negali. Štai JAV turi veto teisę, ir todėl visos JTO rezoliucijos joms rūpi lygiai tiek pat, kiek ežiukui kelių eismo ženklas „STOP“. Reikia naftos? Užimsime Iraką. Reikia pasaulinės prekybos narkotikais kontrolės? Užimsime Afganistaną, kuriame užauginami 85 procentai viso pasaulio opiumo. Ir tegu talibai su vietinių genčių vadukais gainioja vieni kitus iš olos į olą, kad tik aguonų pasėlių nesutryptų…
Va tai ir būtų pats geriausias ir teisingiausias variantas. Užmigčiau ramiai, žinodamas kad pasaulis tapo saugesniu,su viltimi, kad ir mano teisės esant reikalui bus apgintos. Tik labai jau rusai geri ir taikūs, deja…