Perkaitimas ir vystimasis
MYKOLAS PRONCKUS
Šie žodžiai vis dažniau minimi aukštų politikų ir ekonomistų pasisakymuose, žiniasklaidoje. Ypač jie dažni, kai aptariama Lietuvos ekonomikos būklės, kuri, daugumos prelegentų nuomone, taip sparčiai vystosi, kad grėsmingai kaista. Nuo karščiavimo siūlomi įvairūs vaistai. Jų esmė – dirbti našiau ir ribojant pajamas mažiau vartoti. Ką šios sąvokos reikštų praktiniame gyvenimo? Apie tai kalba palyginimai lentelėse.
Pirmosios lentelės skaičiais būtų galima grožėtis, jei ne dvi tarpusavyje susijusios „smulkmenos“. Pirmoji – 2005 metais lito perkamoji galia prilygo mažiau 1990 metų 10 kapeikų vertei (apie tai aš gana detaliai rašiau „Opozicijoje“ 2005 11 29). Augant kainoms, ši vertė ir toliau nuolat mažėja. Antroji – šia proporcija lygindami dabartinius ir anuometiškus atlyginimus bei pensijas gauname, kad vidutinis dabartinis atlyginimas ir vidutinė pensija siekia tik 42-44 procentus realių 1990 metų atlyginimų ir pensijų dydžių (1990 metais vidutinis Respublikos dirbančiųjų atlyginimas (neto) buvo 264 rub., 2006 m. – 1096 litai; vidutinė pensija 1990 m. – 115 rub., 2006 m. 4-ajame ketvirtyje – 507 litai).
Dėl šių dviejų „smulkmenų“ – popieriukų, vadinamų pinigais, piniginėje daugėja, tačiau realių daiktų ir paslaugų už juos galima įsigyti vis mažiau. Tuo paaiškinamas ir daug kur klestintis skurdas, nuolatinės įvairių sluoksnių atstovų dejonės dėl sunkaus gyvenimo, nusivylimas juo. Apie skurdą kalba ir Europos komisija. Neseniai jos paskelbti duomenys sako: Lietuvoje 21 procentas gyvena žemiau skurdo ribos ir vis daugiau šeimų neįstengia tinkamai pavalgydinti savo vaikų. Ir tai vyksta šalyje, kuri už maisto pertekliaus gamybą yra baudžiama (Europos komisija nusprendė, kad Lietuva už žemės ūkio produktų perteklių per ketverius metus turės sumokėti 3,182 mln. eurų baudą).
Iš pirmoje lentelėje vaizduojamų Vilniaus ir Plungės rodiklių (vietoje Plungės galima įrašyti bet kurį kitą rajoną) matosi, kad atotrūkis tarp centro ir provincijos auga ne pastarosios naudai. Tai parodo sąlyginį centro blizgesį ir provincijos skurdą. Vadinasi, rekomendacija mažinti vartojimą, kai jis ir taip mažas, praktiškai paliestų skurstančiuosius ir beveik neturėtų įtakos turtingiesiems.
Klausantis kalbų apie sparčiai augančią ir „klestinčią“ ekonomiką norom nenorom kyla klausimas: kodėl šis augimas daugeliui žmonių neužtikrina normalių gyvenimo sąlygų? Tai paaiškina antrosios lentelės skaičiai. Joje skelbiamos palyginimų eilutės rodo ne spartų vystimąsi, o didelį pramonės, žemės ūkio, statybų ir transporto nuosmukį. Vienas kitas teigiamas reiškinys, kaip krovinių perkrovos Klaipėdos uoste apimties augimas ar šaldytuvų bei televizorių gamybos padidėjimas, ar padidėjęs savų gamtinių išteklių naudojimas, neatsveria bendro smukimo. Pastarasis reiškinys, kai per metus Respublikoje iškasama ar išgaunama apie 470 tūkst. t. durpių, apie 180 tūkst. t. nevalytos naftos, kai savo miškuose paruošiame apie 3,5 mln. m3 medienos ir kai dauguma šių išteklių eksportuojame, greičiau byloja ne apie ekonomikos augimą, o apie savo nacionalinio turto, kuris neatsistato arba sunkiai atsistato, švaistymą. Aptariant šiuos pokyčius dar dera prisiminti, kad naftą įsiveždavo ir įsivežame iš Rytų, kad 1988 metais 1,1 mln. m3 medienos įsivežėme iš Rusijos ir kartu su savąja miško produkcija sunaudojome tik savo poreikiams, eksportuodami perdirbtus gaminius. Taip pat dera prisiminti, kad 1989 m. Lietuva kitoms valstybėms pardavė 16,4 milijardo kwh elektros energijos, 1,3 mln. t. cemento, 13,6 tūkstančio metalo apdirbimo staklių, didelius kiekius mėsos, pieno, žuvies produkcijos, trikotažo gaminių. Dabar gi pastarosios ūkio šakos sunykusios, o Europos Sąjungos iniciatyva sunaikinę savo atominę elektrinę, elektros energiją pirksime iš kitur žymiai brangiau už ją mokėdami.
1 lentelė
Kai kurie vartojimo rodikliai
(vidutiniškai vienam gyventojui 1990 m. rubliais, 2005 m. litais)
|
Vietovės |
Metai | |
| 1990 | 2005 | |
| Mažmeninė prekių apyvarta | ||
| Vidutiniškai Respublikoje | 2021 | 6714 |
| Vilnius | 2661 | 14652 |
| Plungė | 1639 | 3787 |
| Iš jų visuomeninis maitinimas (restoranai, barai, kavinės ir kitos maitinimo įstaigos) | ||
| Vidutiniškai Respublikoje | 203 | 222 |
| Vilnius | 266 | 617 |
| Plungė | 160 | 43 |
Pastabos:
1. Duomenys lentelėje pateikti iš Statistikos departamento leidinių: „Lietuvos miestų ir rajonų socialinė ir ekonominė raida 1995“, „Lietuvos apskritys, 2005“.
2. I 2005 metų mažmeninių prekių apyvartą įskaityta prekyba variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, jų techninė priežiūra ir remontas, automobilių dalių prekyba.
2 lentelė
Viena Respublikos diena
(pagaminta per dieną)
|
Rodikliai |
Metai | 2006 m. procentais lyginant su 1989 m. | |
| 1989 | 2006 | ||
| Svarbiausių ekonomikos šakų produkcija | |||
| Pramonė | |||
| Elektros energija, mln. kwh | 79,9 | 23,8 | 30 |
| Elektros suvirinimo įrengimų, vnt. | 211 | 1,2 | 0,6 |
| Metalo pjovimo staklių, vnt. | 36 | 0,2 | 0,6 |
| Popieriaus ir kartono, t. | 701 | 327 | 47 |
| Cemento, tūkst. t. | 9,3 | 2,9 | 31 |
| Televizorių, vnt. | 1648 | 2219 | 135 |
| Buitinių šaldytuvų ir šaldiklių, vnt. | 959 | 1191 | 124 |
| Cheminių pluoštų ir siūlų, t. | 39 | 13 | 33 |
| Avalynės (be guminės), tūkst.. porų | 32,5 | 2,8 | 9 |
| Audinių, tūkst. m2 | 596 | 206 | 35 |
| Mėsos (pramoninės gamybos), tūkst. t. | 1,2 | 0,45 | 38 |
| Dešros, t. | 207 | 157 | 38 |
| Sviesto, t. | 212 | 31 | 15 |
| Cukraus, tūkst. t. | 0,65 | 0,26 | 40 |
| Statyba | |||
| Atiduota naudoti gyvenamųjų butų bendro (naudingo) ploto, tūkst.. m2 | 5,0 | 2,1 | 42 |
| Transportas | |||
| Pervežta krovinių geležinkelio transportu, tūkst. t. | 219 | 138 | 63 |
| Pakrauta ir iškrauta krovinių Klaipėdos uoste ir Būtingės terminale, tūkst. t. | 33 | 81 | 2,5k |
| Žemės ūkis | |||
| Realizuota galvijų ir paukščių skersti (gyvuoju svoriu) tūkst. t. | 2 | 0,86 | 43 |
| Primelžta pieno, tūkst. t. | 8,9 | 5,4 | 61 |
| Surinkta kiaušinių, mln. | 2,4 | 2,5 | 104 |
Pastaba: Duomenys paimti iš Lietuvos statistikos metraščio 1992 m. ir Statistikos departamento leidinių: „Lietuvos Ekonominė ir socialinė raida, 2006 12 ir 2007 01.“
Dėl šių pasikeitimų (kai kas juos vadina vystimusi) Lietuvos finansiniai rezultatai yra nuolat deficitiniai (2005 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų deficitas siekė 1,8 milijardo litų, 2006 m. 2-ajame ketvirtyje einamosios sąskaitos deficitas siekė 2,9 milijardo litų, 2006 m. užsienio prekybos deficitas viršijo 1,4 milijardo litų. Valstybės skola 2006 m. pabaigoje sudarė 14,2 milijardo litų). Todėl normalu, kad bet koks ženklesnis pinigų atsiradimas pas gyventojus didėjant jų atlyginimams ir pensijoms „kaitina“ silpną ekonomiką.
Aptariamų skaičių ir palyginimų apibūdinimai nėra malonūs, oficialiai politikai jie nereikalingi. Pripažįstant neigiamus ekonomikos ir socialinius pokyčius tektų rimtai suabejoti ir pastarojo laikotarpio kardinaliais politiniais pasikeitimais. Kiltų gana nemalonūs klausimai, t.y. ar teisingai buvo pasielgta, kai socialistinė santvarka (mažai kas abejoja, kad jos nereikėjo taisyti) buvo pakeista kapitalistine, paprastam žmogui žiauresne, dargi banditiška santvarka? Ar teisingai pasielgta, kai išėjome iš vienos Sąjungos su beveik neribotomis ir garantuotomis rinkomis ir įstojome į kitą, beje, mažiau turtingą ir pernelyg biurokratinę Sąjungą? Ar teisingai elgiamės, kai neturtingai gyvendami švaistome dideles lėšas kariniams reikalams ir padlaižiaudami naujiems šeimininkams dalyvaujame karinėse-okupacinėse operacijose. Šių ir kai kurių kitų politinių veiksmų svarstymas yra tabu. Vietoje svarstymų visuomenei brukama oficiali „tiesa“ paremta propaganda, pusės tiesos sakymas ir tikrovės iškraipymas. Dabartiniam „elitui“ tai naudinga, nes susiklosčiusi situacija saugo jų interesus. Todėl beveik visą laikotarpį po Tarybų Sąjungos žlugimo vyksta keistas politinis žaidimas, kurį būtų galima apibūdinti taip: svarbu yra tai, kas nesvarbu. Dėl to klesti ir politinės intrigos, paskalos, gandai, skandalai, propaguojama masinė kultūra, prievarta ir visa tai pateikiama kaip ypatingos svarbos įvykiai, nes jie yra visai nereikšmingi, lyginant juos su tikraisiais valstybės vystymo ir vystimosi kriterijais.
Žinoma, vertinant kapitalistinio pasaulio masteliais, mūsų valstybės gyvenimas lyg tai nieko per daug nesiskiria. Vienok, žinant, kad dabartiniame pasaulyje 10 procentų turtingųjų valdo 75 procentus pinigų, nekilnojamo turto, vertybinių popierių (Pasaulinio ekonominių tyrimų duomenys) ir kad jame vyksta nuolatinė ir negailestinga kova tarp turto ir skurdo, tarp kurių atotrūkis nuolat didėja (tai tvirtina net Zbignevas Brzezinskis), optimizmo ateičiai lieka nedaug. Atmetus propagandinius blizgučius, matosi, kad pasaulinė kapitalistinė sistema nepajėgė ir tikriausiai nepajėgs išspręsti svarbiausių žmonijos bėdų. Kapitalo valdomame pasaulyje didėja skurdas, auga nusikaltimai, klesti prievarta, vyksta karai, savo žiaurumu ir beprasmiškumu nenusileidžiantys buvusiems. Todėl ar mes teisingai elgiamės prisijungę prie tokios politinės sistemos – klausimas ir aktualus, ir diskusinis, tuo labiau, kad kol kas realų gyvenimo pagerėjimą jaučia tik gana siaura privilegijuotų žmonių dalis.
„Opozicija“ 2007 m. liepos 4 d. Nr.13(761)
Taip pat skaitykite:
“1 litas = 4 kapeikoms” (2007 m. kovo 21)
“Tikroji ir tariama gerovė” (2007 m. balandžio 24 d.)