Po kruvinų įvykių - palaida bala
ŽILVINAS BUTKUS
Įvyko tai, kas anksčiau ar vėliau turėjo įvykti – Kaukaze įsiliepsnojo karas. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Saakašvilio kariuomenė įžengė į Pietų Osetiją ir pradėjo sostinės Cchinvalio apšaudymą reaktyvine artilerija „Grad“, taip naikindama viską: tiek vyriausybinius pastatus, tiek gyvenamuosius rajonus, tiek ir visą miesto infrastruktūrą. Ryte Saakašvilio tankai įvažiavo į Cchinvalį ir išstūmė osetinų pajėgas iš daugumos miesto rajonų. Per šias atakas žuvo bei buvo sužeisti ir Rusijos taikdariai, taipogi į juos atidengė ugnį Saakašvilio „taikdariai“, buvę konflikto zonoje ir turėję saugoti taiką. Šis Saakašvilio režimo agresijos aktas įvyko sekančią naktį po to, kai Saakašvilis paskelbė nevykdysiąs karinių veiksmų ir ragino pradėti derybas. Be to, tai įvyko prasidedant Olimpinėms žaidynėms Pekine, ko niekas nesitikėjo, nes tokiu metu karai nėra vedami.
Netikėtumo dėka užimtas pozicijas Saakašvilio pajėgos sugebėjo išlaikyti tik keletą valandų. Dienai įpusėjus dėl osetinų pasipriešinimo Cchinvalyje interventai pradėjo netekti šarvuotosios technikos, o 150 Rusijos tankų įvažiavo į Pietų Osetiją ir galutinai išstūmė Saakašvilio pajėgas iš Cchinvalio miesto. Tuo tarpu Rusijos karinė aviacija ėmėsi saugoti Pietų Osetijos oro erdvę ir pradėjo kai kurių karinių objektų likusioje Gruzijos teritorijoje bombardavimą.
Kariniai veiksmai tęsiasi ir šiandien, rugpjūčio 9 d., tad konflikto baigtis tiksliai dar nėra aiški. Saakašvilio pajėgos atnaujino Rusijos kariuomenės apšaudymą iš stambaus kalibro artilerijos ir sudavė oro smūgį, tuo tarpu kai Rusijos aviacija toliau suduoda nestiprius oro smūgius įvairioms priešo pozicijoms Gruzijos teritorijoje. Paskutiniais duomenimis, per Saakašvilio kariuomenės atakas Cchinvalyje žuvo pusantro tūkstančio žmonių.
Įdomu tai, kad šio karo fone negirdėti įprastos agresyvios Vakarų retorikos, nukreiptos prieš Rusiją, o JAV, atrodo, net neketina siųsti kariuomenės į Gruziją, kad išgelbėtų savo „demokratijos švyturį“, nors šis jau spėjo kreiptis į „tarptautinę bendruomenę“ su prašymu „apsaugoti nuo Rusijos“. Penktadienį vakare Vašingtonas apsiribojo tik pareiškimu, kad JAV palaiko Gruzijos teritorinį vientisumą ir ragina visas puses nutraukti ugnį. Tačiau, kaip pranešama, naktį iš rugpjūčio 8 į 9 d. Pentagonas nusprendė įvertinti amerikiečių instruktorių evakuacijos iš Gruzijos planą. Tai gali būti signalas, kad jei situacija aštrėtų, Jungtinės Valstijos bus linkusios palikti Saakašvilį tvarkytis su Rusija vieną.
Kad Saakašvilis neturi plataus palaikymo Vakaruose, matyti ir iš Vakarų spaudos . Vokietijos laikraštis „Kolnische Rundschau“ apsiriboja nuogąstavimais, kad dėl Saakašvilio bandymų įtraukti į konfliktą JAV, Europą ir NATO gali kilti „frontas tarp Rytų ir Vakarų“. „Westdeutsche Allgemeine Zeitung“ rašo, kad jeigu Saakašvilis pasiųs į karą dešimtis tūkstančių rezervistų, tai Kaukaze kils karas, kurį „pralaimės visi“. Taipogi leidinys mano, kad dėl karo „kalti visi dalyviai“ - tiek Rusija, kuri „ciniškai naudojasi konfliktais Pietų Osetijoje ir Abchazijoje“, tiek JAV, kurios palaiko Gruziją, tiek ir Saakašvilis, kuris „elgiasi daugiau kaip avantiūristas nei valstybinis veikėjas“. D. Britanijos „Economist“ apsiriboja nuomone, kad Vakarai „ragina Gruziją išlaikyti rimtį ir, matomai, nieko negali padaryti su agresyviu Rusijos elgesiu“. Kaip praneša BBC, Karališkojo tarptautinių santykių instituto Londone analitikas Džeimsas Niksis susirūpinęs, kad Saakašvilis naudoja per daug aštrius veiksmus. „Jei jis pradės karą, tai praras daugelio savo draugų Vakaruose paramą“, - teigia Dž. Niksis ir pažymi, kad savo veiksmais Saakašvilis gali apsunkinti Gruzijos įstojimą į NATO. Pasak F. Kamerono iš ES-Rusijos Centro Briuselyje, Vakarai ne sykį perspėjo Saakašvilį, kad neketina dėl jo veltis į konfliktą su Rusija.
Visi šie pasisakymai – tai jau nebe ta arši ir nuožmi retorika, kuri buvo girdima prasidedant karui Irake arba Jugoslavijoje, kuomet buvo šaukiama apie šimtus tūkstančių tariamo genocido „aukų“ ir reikalaujama pradėti karinę kampaniją.
Tai paaiškina Paryžiaus Demokratijos ir bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje instituto direktoriaus pavaduotojo Džono Laflendo straipsnis „Cchinvalis – geopolitinis planetos centras?“ . Pažymėjęs, kad JAV siekia įtvirtinti savo pasaulinę hegemoniją užvaldydamos Centrinę Aziją su visais jos gamtiniais resursais ir tam tikslui siekia paversti Juodąją jūrą „NATO ežeru“, kad būtų užtikrinta energetinio koridoriaus kontrolė JAV rankose, Dž. Laflendas rašo, kad JAV bandymas sukurti pasaulinę imperiją žlunga ir kad „sekinantis karas Irake ir Afganistane rodo, kad iš tikrųjų JAV nepajėgios ne tik „demokratizuoti“, bet ir kontroliuoti Artimuosius Rytus, nekalbant jau apie Centrinės Azijos ir ar viso pasaulio kontrolę“. „Galų gale, Amerikos armija ne tokia milžiniška. Todėl sunkiai tikėtina, kad Vašingtonas ryšis pasiųsti savo pajėgas prieš prorusiškas arba netgi prieš pačios Rusijos pajėgas (nebent jei prezidentu taps Džonas Makeinas, tokių įvykių tikimybė taptų gana didelė)“.
Todėl jau dabar galima daryti išvadą, kad Vašingtonas nesikiš į konfliktą ir nepradės rimtos konfrontacijos su atgimstančia kapitalistine Rusija, bent jau artimiausioje perspektyvoje. Taipogi tai leidžia daryti prielaidą, kad Gruzijos priėmimo į NATO procesas šių metų gruodį gali ir neprasidėti, nes nežinia, ar stambioji Vakarų Europos buržuazija, užmezganti artimesnius ryšius su kapitalistine Rusija, panorės priimti į šį bloką nestabilios psichikos fanatiko valdomą valstybę, kurioje parako kvapas po kautynių su Rusijos pajėgomis dar gali būti neišsisklaidęs. Iš dalies šis konfliktas reiškia naują tarptautinių santykių etapą, kuriame Rusija jau demonstruoja prieš JAV marionetes savo karinę galią, su kuria priverstos skaitytis ir pačios ekonomiškai silpstančios bei karuose arabų pasaulyje įklimpusios JAV.
Kita vertus, nereikia pervertinti Rusijos ryžtingumo. Užsitęsę kariniai veiksmai rodo, kad Rusija užėmė pozicijas Pietų Osetijoje ir viena, ką ketina daryti, tai atmušinėti Saakašvilio kariuomenės atakas vietoj to, kad pultų. Dar daugiau, karinių veiksmų fone Rusijos Generalinio štabo viršininko pavaduotojas A. Nogovicynas pareiškė, kad Rusija neveda karo prieš Gruziją ir kad pajėgos pasiųstos tik tam, kad padėtų taikdariams. Tai apgailėtina pozicija, kadangi tai ne tik neišspręs problemos, bet gali tik dar labiau ją užtęsti, dėl ko žus dar daugiau žmonių, o Rusija pakartos karo Afganistane patyrimą. Tik pilnaverčio karo paskelbimas Saakašvilio režimui gali kardinaliai perlaužti situaciją, nes karas de facto vyksta.
Nors kariniai veiksmai įsiliepsnojo strategiškai svarbiame regione, kuriame susiduria Rusijos ir JAV interesai, tarptautiniu mastu jie nieko kardinaliai nepakeis. Bent jau ne prie dabartinės Rusijos valdžios. Greičiausiai vėl viskas baigsis veidmainiškais postringavimais apie „tarptautinę teisę“, Rusijos buržuazinių politikų glėbesčiavimusi su tokiais pat Amerikos politikais ir užsitęsusiomis beprasmėmis paprastų žmonių žūtimis.
Taip pat skaitykite:
Gruzija, Vašingtonas ir Maskva: Branduolinis pokeris (2008 m. liepos 22 d.)