Protestų Irane banga - tai dar viena JAV surengta “spalvotoji revoliucija”
Ar tai paskutinius dvejus metus Irane vykdytos destabilizacijos kulminacija?
POLAS KREIGAS ROBERTSAS
Dalis komentatorių idealistiškai tiki Musavi, Montazeri ir provakarietiškai nusiteikusio Teherano jaunimo siekių tyrumu. Ir vos prieš dvejus metus CŽV paskelbtas Irano destabilizavimo planas (žiūrėti žemiau) neva neturi jokios įtakos tam, kas ten ką tik įvyko.
Tvirtinama, kad Irano Prezidentas Ahmedinedžadas suklastojo rinkimų rezultatus, nes balsavimo rezultatai buvo paskelbti “per greitai” (pasirodo, rinkimų rezultatai dar priklauso ir nuo jų paskelbimo greičio, ne tik nuo rinkėjų valios - vert. pastaba) po rinkiminių apygardų uždarymo (aliuzija į tai, kad rezultatų niekas rimtai ir nesiruošė skaičiuoti - vert. pastaba). Nepaisant to, Musavi apie savo pergalę paskelbė likus visoms dviems valandoms iki balsavimo pabaigos. Tai klasikinė CŽV sukurta ir plačiai naudojamas schema, skirta diskredituoti CŽV planų neatitinkančius rezultatus. Jos principas - priešlaikinis balsavimo rezultatų paskelbimas (be jokio abejonės, savo naudai - vert. pastaba). Ir kuo didesnis laiko tarpas tarp išankstinio savo pergalės paskelbimo ir oficialių balsavimo rezultatų paskelbimo, tuo daugiau laiko Musavi turi sukurti įspūdžiui, kad valdžia naudoja tą menamą laiką balsavimo rezultatams suklastoti. Tiesiog nuostabu, kaip žmonės nesugeba atpažinti tokios paprastutės mulkinimo schemos.
Didžiojo Ajatolos Montazeri kaltinimai rinkimų rezultatų klastojimu yra visiškai suprantami. Iš pradžių jis buvo favoritu Aukščiausiojo Lyderio postui užimti, tačiau galų gale pralaimėjo Ali Homeiniui (dabartinis Irano Aukščiausiasi Lyderis). Dabartiniai įvykiai Irane suteikia Montazeri galimybę atsirevanšuoti prieš Ali Homeinį arba bent jau susilpninti jo pozicijas. Montazeri turi pakankamai paskatų reikšti savo abejones rinkimų rezultatais nepriklausomai nuo to, ar yra manipuliuojamas CŽV, ar ne. Istorijoje yra begalė pavyzdžių, kuomet buvo manipuliuojama ambicingais ir pagiežingais, savo pozicijų laikinai netekusiais politikais.
Tarp ajatolų vyksta trintis ir kova dėl įtakos ir galių. Daugelis ajatolų yra nusiteikę prieš Ahmadinedžadą, nes jis kaltina juos korupcija, taip bandydamas palenkti į savo pusę Irano periferiją. Periferijoje gyvenantiems iraniečiams ajatolos yra tik valdžią užgrobę, su niekuo nesiskaitantys turčiai. Mano nuomone, Ahmadinedžado atakos prieš ajatolas yra daugiau oportunistinio pobūdžio. Tačiau tai niekaip netrukdo JAV politinei šunaujai ir toliau skleisti paskalas ir melą apie tai, kaip neva Ahmadinedžadas yra konservatyvus reakcionierius, einantis išvien su ajatolomis.
Komentatoriai aiškina Irane įvykusius rinkimus vadovaudamiesi pačių susikurtomis iliuzijomis ir emocijomis arba vedini savanaudiškų tikslų. Nėra jokių tvirtų įrodymų, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti, išskyrus įvairias prielaidas ir niekuo konkrečiu nepagrįstas abejones. O kalbant apie JAV kišimąsi į Irano vidaus reikalus, tai yra labai nemažai įrodymų, kad CŽV paskutinius dvejus metus intensyviai užsiėmė Irano vyriausybės destabilizavimu.
2007 m. gegužės 23 dienos Brajano Roso and Ričerdo Esposito pranešimas ABC News: “Buvę ir dabartiniai saugumo tarnybų darbuotojai tvirtino ABC, kad CŽV gavo slaptą prezidentūros pritarimą pradėti slaptą operaciją, kurios tikslas destabilizuoti Irano vyriausybę.”
2007 m. gegužės 27 dieną London Telegraph pranešė: “Ponas Bušas pasirašė oficialų dokumentą, palaiminantį CŽV propagandos ir dezinformacijos ataką, skirtą destabilizuoti ir galų gale nuversti teokratinę Irano mulų valdžią.”
Keletą dienų prieš tai, 2007 m. gegužės 16 d., The Telegraph pranešė, kad Bušo administracijos neo-konservatorius, vienas didžiausių militaristų ir karo kurstytojų Džonas Boltonas pareiškė, kad JAV karinė ataka prieš Iraną “būtų paskutinė opcija”, jei esamos Irano valdžios nepavyktų nuversti šalį sekinančiomis ekonominėmis sankcijomis ir išprovokuotos “revoliucijos” keliu.
2008 m. liepos 29 dienos Semuro Heršo pranešimas The New Yorker leidinyje: “Buvę ir esami šaltiniai iš kariškių, saugumo ir kongreso sluoksnių pranešė, kad praeitų metų pabaigoje JAV Kongresas sutiko kreiptis į Prezidentą lėšų žymiam slaptų operacijų prieš Iraną išplėtimui. Šiomis operacijomis, kurioms Prezidentas siekė skirti iki 400 milijonų dolerių ir kurios yra apibrėžtos Vykdomojoje Direktyvoje bei pasirašytos paties Bušo, siekiama destabilizuoti Irano religinę vadovybę.”
Protestai Teherane, be abejo, turi nuoširdžių šalininkų, neturinčių nieko bendro su JAV užmačiomis. Tačiau ir plika akimi matosi panašumai su CŽV organizuotais vadinamosiomis “revoliucijomis” Gruzijoje ir Ukrainoje, ir reikia būti visiškai aklam, kad šito nepastebėtum.
Danielis Makadamsas padarė keletą reikšmingų pastebėjimų. Pavyzdžiui, neo-konservatorius Kenetas Timermanas likus vienai dienai iki rinkimų rašė: “svarstoma ‘žalios revoliucijos’ galimybė Teherane”. Kyla labai paprastas klausimas, iš kur šis vaikinas galėjo žinoti apie galimą protestų bangą?! Na, išskyrus tai, jei pats nedalyvavo jos planavime ar bent nepažinojo tų, kurie ją planuoja. Kam dar net neįvykus rinkimams turėti paruoštą “žaliąją revoliuciją”, ypač jei Musavi ir jo šalininkai buvo tokie užtikrinti savo pergale, bent jau kaip patys teigė? Visa tai yra ne kas kita, kaip tik galutinis įrodymas, kad JAV tiesiogiai dalyvavo organizuojant pastarąją protestų bangą.
Timermanas tęsia toliau: „Nacionalinis Demokratijos Plėtros Fondas (NED) išleido milijonus dolerių „spalvotosioms revoliucijoms“… Dalis šių pinigų turbūt teko ir Musavio šalininkams, kurie susiję su užsienio nevyriausybinėmis organizacijomis, kurias finansuoja NED“. Timermanui priklausantis Demokratijos Fondas yra „privati, pelno nesiekianti organizacija, įkurta 1995 metais su NED grantais, kurios tikslas yra remti demokratiją ir tarptautinius žmogaus teisių standartus Irane“.
2009-06-26
Šaltinis: http://globalresearch.ca/index.php?context=va&aid=14040