Apie mus

Kol stambieji buržua galvoja, kad Žemės rutulys yra jų nuosavybė, dabartinė Lietuvos žiniasklaida ne tik nedrįsta nė cyptelt prieš juos, bet ir nuolankiai viena ar kita forma jiems pataikauja.... Skaityti toliau.

Paieška









Jonas Digrys.
Dievai jų nepasigalėjo




Jonas Digrys.
Malda iš keršto



Skurdieji Švedijoje tampa dar skurdesniais, o turtingieji - dar turtingesniais

Apie tai šioje šalyje, kur jau seniai pastatytas jaukus ir erdvus namas viduriniajam sluoksniui, pastaraisiais metais kalbama vis rimčiau. Naujas tyrimas, atliktas Švedijos Centrinio profsąjungų susivienijimo, rodo, kad Švedijos gyventojų pajamų struktūroje per pastaruosius pusantro dešimtmečio įvyko dramatiški pokyčiai. Štai pagrindiniai gauti skaičiai: 1991-2007 metais, o būtent šis laikotarpis tapo tyrimo objektu, 10 proc. turtingiausių Švedijos gyventojų padidino savo pajamas beveik dvigubai – 88 procentais. Tuo pačiu laikotarpiu 10 proc. skurdžiausių Švedijos piliečių pajamos padidėjo tik 15 procentų.

Kitaip tariant, turtingieji gauna vis daugiau skurdžiųjų sąskaita. Šie iškalbingi skaičiai paskelbti 2009 m. gruodį diskusiniame laikraščio „Dagens Nyheter“ puslapyje. Šalyje, kuri ilgą laiką pretendavo į pačios teisingausios, lygiateisiškiausios ir kartu turtingiausios visuomenės vardą, kas didele dalimi pavykdavo iki 80-ųjų pradžios, įvyko lūžis ir prasidėjo atbuliniai išsisluoksniavimo į turtingus ir neturtingus procesai. Čia reikia pažymėti, kad šis gyventojų pajamų skirtumų didėjimas būdingas ne tik Švedijai, bet ir daugeliui išvystytų industrinių kapitalistinių valstybių. Švedijos Centrinio profsąjungų susivienijimo ekspertai pažymi, kad vyksta metodiškas ir vis akivaizdesnis labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių atsilikimas.

„Visų pirma, tai sergantys žmonės, bedarbiai ir tie, kurie buvo priversti išeiti į pensiją anksčiau laiko. Šioje grupėje įvyko didžiausi pasikeitimai, - sako tyrimo ir straipsnio „Dagens Nyheter“ autorė Irene Venemu.

Paskaičiuota, kad minėtuoju laikotarpiu bedarbių, ligonių ir išėjusių į priešlaikinę pensiją dėl sveikatos būklės pajamos augo viso labo 0,86 proc. per metus. Tuo pat metu vidutinės biznierių ir fermerių pajamos augo nepalyginamai greičiau – 4,4 proc. per metus.

„…vis daugiau žmonių, ypač šios krizės metu, ėmė suprasti, kad nedarbas ir ligos – tai ne tik tai, kas atsitinka kitiems žmonėms, bet yra pavojus ir pačiam tarp jų pakliūti“, - rašoma straipsnyje „Dagens Nyheter“.

Visą laidos įrašą rusų kalba galima perklausyti čia

Šaltinis: http://www.marksizm.info/content/view/5962/33/

2010-02-09

Taip pat skaitykite:

“Rūsti “švediško socializmo” kasdienybė” (2008 m. gruodžio 8 d.)

“Švedija: ekonominė suirutė trukdo privatizacijai” (2008 m. balandžio 19 d.)

“Skandinavija ir socializmas” (2007 m. sausio 25 d.)