Socialistai ir “frontininkai” susitiko su graikų komunistu Kostu Alisandrakiu
VIDAS GRICIUS
Liepos 4 dieną Vilniaus miesto savivaldybės patalpose 16 socialistų bei frontininkų, kitų kairiųjų pažiūrų žmonių susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos atstovu, Graikijos komunistų partijos (GKP) nariu Kostu Alisandrakiu. Svečias papasakojo apie GKP, atsakė į renginio dalyvių pateiktus klausimus.
Daugelį metų grūdinosi pogrindyje
Susitikimo pradžioje K. Alisandrakis akcentavo, kad GKP daugelį metų veikė pogrindyje. Taigi darbą tokiomis sąlygomis žino ne iš nuogirdų ar įvairių paviršutiniškų ar kvailų interpretacijų…. Ir dabar partija, kuriai jis atstovauja, gina darbo žmonių interesus. Neoliberalizmas visur siekia sunaikinti ankstesnius darbo žmonių iškovojimus, gauti dar didesnius pelnus engiamųjų sąskaita. Jis akcentavo, jog kažkaip pagerinti kapitalistinę sistemą tiesiog neįmanoma.
ESBO Parlamentinės Asamblėjos narys komunistas paaiškino susirinkusiems, jog Europos Sąjunga (ES) buvo įkurta tam, kad užtikrinti buržuazijos siekius darbo liaudies sąskaita. Kalbėjo apie įvairias engėjų išmones (apgaulės priemones), kurių tikslas - apriboti netgi jų pačių sukurptą demokratiją, kad negalima būtų kritiškai vertinti susidariusios pasaulinės krizinės situacijos. Tokiu pavyzdžių ir Lietuvoje apstu – kur bakstelsi pirštu, visur rasi…
Jis papasakojo, kad GKP aktyvi ir aukščiausiojo renkamojo įstatymų leidybos organe, ir neparlamentinėje veikloje. Pirmajame, beje, viskas taip sutvarkyta, kad protestiniam judėjimui ten nėra ką veikti. Ypač reikšminga kita politinės veiklos sfera – pastovus darbas masėse. Tad imperialistai labiausiai ir susirūpinę, kad plečiasi darbininkų judėjimas už vis labiau apkarpomas savo teises.
Atitinkamas savo struktūras GKP turi visoje šalyje, bet ir toliau stengiasi didinti pirminių organizacijų skaičių. Deja, gamyklose kuopelių įkurti neleidžiama. (K. Alisandrakis nesakė, kad kuopelių gamyklose ir fabrikuose kurti neleidžiama. Jis sakė, kad GKP dar toli gražu ne visose gamyklose bei fabrikuose turi kuopeles, nes, viena vertus, jiems įvairiais būdais trukdoma, kita vertus, pati GKP kol kas neturi tiek kadrų, kad galėtų apimti visą Graikijos pramonę – red.past.) ES Parlamente partiją atstovauja 2 komunistai, o Graikijos aukščiausiame renkamajame įstatymų leidybos organe – 22. Svečias informavo, kad yra profsąjunginių organizacijų, kurios nusistačiusios prieš komunistinę ideologiją.
ESBO Parlamentinės Asamblėjos narys atsakė į klausimus
K. Alisandrakis atsakė į susitikimo dalyvių klausimus. Kai kurias jo mintis paviešinsiu. Pavyzdžiui, komunistas akcentavo, jog TSRS savaime nesugriuvo. Tą socialistinę valstybę sugriovė priešiškos jėgos, kurios veikė tiek šalies viduje (penktoji kolona aukščiausiame politiniame lygyje), tiek ir užsienyje. Pagal programinius dokumentus TSKP turėjo būti darbininkų klasės avangardas, deja, realiai praktikavo rinkos principus, nes veikė vertės dėsnis. Tai, anot K. Alisandrakio, palaipsniui sukūrė tam tikras įtakingas interesų grupes, kurios siekė socializmą paversti kapitalizmu, ką ir padarė.
Suabejojusiam, ar sugriovus dabartinę ES, ten bent dešimtmetį nevyrautų anarchija, paaiškino, kad pirmiausia GKP žiūri savo šalies reikalų ir bendradarbiauja su kitų valstybių Kompartijomis. Kai „Fronto“ partijos vadovas Algirdas Paleckis pasidomėjo, ar galima socialinė revoliucija vienoje šalyje, K. Alisandrakis informavo, jog GKP ne tik marksistinė organizacija, ji – marksistinė-lenininė partija. Ir pridūrė: vienoje šalyje revoliucija įmanoma. Bet tam reikalui įgyvendinti kiekviena šalis turi atlikti atitinkamus savo namų darbus. Čia graikų komunistai padėti negali. Jis patarė kairiesiems formuoti frontą socialiniame lygmenyje, o politiniame trukdytų partiniai dalykai. Anot graikų komunisto, tai turėtų būti antiimperialistinis, antimonopolinis demokratinis judėjimas.
„Frontininkų“ lyderiui paklausus, kodėl ankstesniais metais GKP suskilo, papasakojo, jog buvo susidariusi oportunistinė grupė, kuri propagavo sumanymą neaiškiu ideologiniu pagrindu susijungti su kitomis partijomis. Bet komunistai tam pasipriešino, nes susivienyti norėta ne marksistiniais principais. Tada įvyko didelis susipriešinimas: partija prarado apie 40 proc. CK narių. Beje, tą skilimą įtakojo gorbačiovinė „perestrojka“. Todėl dabar partija politinių aljansų atžvilgiu labai atsargi.
Svečias kalbėjo, kad GKP tuomet pergyveno nelengvą laikotarpį. Politiniai oponentai ją atakuodavo, pasitelkę į pagalbą melą ir šmeižtą. Antai buvo skleidžiami pramanai, jog GKP eksploatuoja darbo liaudį, nors tam nebuvo jokių įrodymų. Atkreipė dėmesį, jog engiamieji norėtų taikios revoliucijos, bet buržuazija to neleistų, ir darbininkų klasė kontrrevoliucinei jėgai turėtų duoti atkirtį. A. Paleckiui paklausus, ar gerinant situaciją reformų neužtektų, priminė istoriją apie kai kurias kompartijas, kurios sušvelninę politiką buržuazijos atžvilgiu, bet po to jokių ženklesnių laimėjimų masėse nepasiekė, savo įtakos visuomenėje nepadidino. (Tos partijos savo įtakos masėms neteko, kaip sakė K. Alisandrakis – red.past.) Minimu aspektu jis paminėjo Italijos, Prancūzijos komunistus, kurie susigundė visuomenine evoliucija. Pasakė, jog skaudžios politinės pamokos privertė partiją didžiausią dėmesį skirti ne jos elitui, o žemesniam, pirminiam lygiui.
Klaususiam, ar ryšium su ekonomine krize visuomenė tampa aktyvesne, jis pasakė, jog ženkliai pablogėjusi padėtis gali ir stiprinti komunistinį judėjimą, ir jį slopinti: juk žmonės bijo prarasti darbo vietą, o tai juos daro apolitiškais. Tuo tarpu buržuazija ant jų užkrauna visą krizės naštą – mažina atlyginimus, naikina darbo vietas, sudarinėja „lankstesnes“ darbo sutartis. Ir teigė, kad GKP ryžtingai tam priešinasi. Kol kas masinių atleidimų bangos Graikijoje dar nebuvo, bet partija žmones tam ruošia. Kitam atsakė, jog taktika „nuo žmogaus prie žmogaus“ efektyvi, bet kad tas metodas veiktų, reikalinga įtraukti daug žmonių.
Organizatoriai padėkojo K. Alisandrakiui ir įteikė jam atminimo dovana.
Kelios mintys iš šalies
Draugų komunistų iš Graikijos patirtis rodo, jog kelioms partijoms siekiant apsijungti reikia viską labai rimtai bei gerai apgalvoti, kaip sakoma, šimtą kartų pasverti, kitaip vėliau galima virsti ne kryptingesnės veiklos, o tik pilnų vidinių intrigų krečiamu dariniu. Tokių pavyzdžių Lietuvoje apstu. Kita mintis, kurią puoselėja ir šių eilučių autorius, – stebuklų nebūva: niekas savaime neatsitinka, tad ir Tarybų Sąjunga pati nesugriuvo. Žinantys pasakys, kad Miška Gorbačiovas ir Borjka Jelcinas buvo aktyvūs to niekšiško bei išdavikiško reikalo vykdytojai aukščiausiame TSRS vadovybės lygmenyje.
Abejones kelia ir „frontininkų“ bei socialistų kai kurie jungimosi momentai, nes pasiekia informacija, jog anose organizacijose nūnai didžiausias dėmesys skiriamas postų dalyboms, t. y. kažkokiam elitui sukurti, o ne svarbesniems organizaciniams darbo su žmonėmis klausimams spręsti. Todėl norisi bičiuliškai įspėti, kad patys dokumentai (būsimo junginio programa ir statutas), nors ir kaip gerai jie bebūtų surašyti, jokia panacėja netaps, jeigu neatsiras kam jų realizuoti – teliks paprasčiausiais popieriukais bei neįgyvendintais pažadais, ką taip pat kasdien matome. Ir dar – įtikinti paprastus žmones bei kitas kairiąsias Lietuvoje veikiančias jėgas padoriais siekiais teks ne kažkokiomis kad ir gražiausiomis kalbomis ar banaliomis parodomosiomis linksmybėmis, bet savo sudėtingais, tikrai pavojingais gyvenimais, numatytoms idėjoms įgyvendinti paaukota būtimi, o būtent šitaip daro Lietuvos komunistai…Kol kas tiek.
2009-07-13