Somaliečių pirato pasakojimas apie kasdienybę ir svajones
25 metų somaliečių piratas papasakojo BBC korespondentui Muhamedui Oladui Hasanui, kodėl jis nusprendė tapti piratu. Dahiro Muhamedo Hajesio pasakojimas atskleidžia, kodėl Somalyje tiek daug piratų ir kodėl juos palaiko likę gyventojai – piratavimo keliu gaunami pinigai formuoja vietinę rinką, vysto paklausą, ko pasėkoje likę gyventojai tampa ekonomiškai priklausomi nuo jų.
„Anksčiau aš buvau žvejys. Mano šeima – varguoliai, o geras laimikis – tai viskas, ko mes galėjome tikėtis.
Pamenu, 2006 metais daugelis mūsų kaimo vyrų ėmė ginkluotis. Vienas iš jų tada man pasakė, kad jie nusprendė užgrobti laivą, kuris, pasak jo, marodieriauja ir vagia mūsų jūrų gerybes.
Jis pasakė man, kad tai savotiškas tarnavimas mano liaudies gerovei, kuris prie to suteiks didelius pinigus. Na, aš ir paėmiau ginklą ir prisidėjau prie jų.
Anksčiau mes labai daug žuvavom. Mums užtekdavo, kad ir patys prasimaitintume, ir dalį parduotume turguje.
Tačiau po to brakonieriavimas ir vandenų užteršimas atliekomis iš užsienio laivų labai paveikė mūsų gyvenimą. Pasidarė kur kas sunkiau, laimikiai sumažėjo.
Pirmas laivo užgrobimas, kuriame aš dalyvavau, buvo 2007 metų vasarį. Tai buvo Pasaulinės maisto programos laivas su 12 žmonių ekipažu. Mes paleidome jį po dviejų mėnesių, gavę didelę išpirką. Kiek – nesakysiu.
Nuo to laiko aš dalyvavau dar trijuose stambiuose užgrobimuose. Aš siekiu gauti daug pinigų, kad geriau gyvenčiau.
Dabar turiu du sunkvežimius, važinėju labai gera mašina ir pradėjau savo biznį gimtajame mieste.
Man reikalingas dar vienas piratinis išpuolis, kad papildyčiau grynųjų atsargas, o po to pasitrauksiu iš žaidimo ir sukursiu šeimą.
Nereikia manyti, kad piratų amatas labai lengvas. Jį lydi labai daug sunkumų ir rizikos. Kai kada mes praleidžiame jūroje keletą mėnesių, sekdami kokį nors laivą, o po to viskas žlunga.
Mus visą laiką lydi audros, daugelis suserga, kai kurie miršta.
Be to, mus medžioja užsienio kariniai laivai.
Žodžiu, mūsų darbas labai rizikingas.
Štai geras palyginimas: tūkstančiai jaunų somaliečių rizikuoja gyvybe atviroje jūroje, kai bando persikelti į kitas šalis ieškodami geresnio gyvenimo. Mes irgi rizikuojame jūroje trokšdami pralobti. Tai koks skirtumas?
Vietiniai gyventojai mus labai palaiko. Daugelis jų vienaip ar kitaip priklauso nuo piratų. Juk jeigu mieste cirkuliuoja daug pinigų, tai netgi patiems skurdžiausiems kas nors atiteks per draugus ir gimines.
Pakrančių kaimuose mūsų amatą laiko visiškai teisėtu, o į mus – didvyriais.
Vienintelis būdas nugalėti piratavimą – tai sukurti Somalyje normalią vyriausybę, kuri išsaugos žvejams žuvį. Tada mes nusiginkluosime, atiduosime savo laivus ir katerius vyriausybei ir užsiimsime taikiu darbu.
O kariniams laivams – nors ir iš viso pasaulio – nepavyks mūsų sustabdyt.“
2009-04-26