Stambusis kapitalas metė atvirą iššūkį Putinui
DMITRIJUS JAKUŠEVAS
Kiek daugiau nei pusei metų likus iki prezidento rinkimų stambusis kapitalas atvirai metė iššūkį Putinui. Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga (RPVS) kartu su Visuomenės rūmais gegužės 17 d. pristatė Rusijos „naujos pramoninės politikos projektą“, kuri, autorių nuomone, turi tapti „visų rusų prezidento programa“. Faktiškai, šis projektas yra neoliberalių taisyklių, kurios atriša bizniui rankas ir apsaugo jį nuo valstybės kišimosi bei kontrolės, rinkinys ir visiškai prieštarauja paskutiniam prezidento metiniam pranešimui Federaliniam susirinkimui, kuriame Putinas paskelbė apie valstybinių kompanijų kūrimą ir aktyvų valstybės dalyvavimą ekonomikoje.
Įdomu tai, kad oligarchų paruoštą „naujos pramoninės politikos projektą“ palaiko Visuomenės rūmai, kuriuos sukūrė Kremlius prezidento valdžiai stiprinti „pilietinės visuomenės“ autoriteto pagalba. Ir štai šie Visuomenės rūmai demonstratyviai atsuka prezidentui užpakalį. Kodėl taip gavosi? Todėl, kad vadinamoji „pilietinė visuomenė“ yra ne kas kita, kaip valdančiųjų ekonomikoje klasių visuomenė. Neįmanoma vykdyti politikos, ribojančios grobikiškus kapitalo interesus, remiantis jo sukurta „pilietine visuomene“. Putinui ir jo draugams iš jėgos struktūrų, su kuriais siejamas valstybės vaidmens ekonomikoje stiprinimas, seniai jau laikas būtų išmokti šią klasinę pamoką. Paramos valstybės vaidmens ekonomikoje stiprinimui reikėjo ieškoti už „pilietinės visuomenės“ ribų: tarp tų, iš kurių ši „pilietinė visuomenė“ kasdien rafinuotai tyčiojasi gamyklose, statybose, šachtose, ir tarp tų, kas vis dar tikisi valstybės apsaugos nuo ponų klasės savivalės. Jeigu Kremlius šito nesuprato, o greičiausiai taip ir yra, tai jo likimas bus liūdnas. Hagos tribunolas laukia potencialių Litvinenkos ir Politkovskajos žmogžudysčių organizatorių.
RPVS prezidentas Aleksandras Šochinas gegužės 17 d. davė didelį interviu laikraščiui „Izvestija“, kuriame pristatė „naujos pramoninės politikos projektą“. Stambių kapitalistų, turinčių biznį Rusijos teritorijoje, užmačios, kaip ir turi būti, grandiozinės. Aleksandro Šochino nuomone, „viešo pagrindinių partnerių – valstybės, pilietinės visuomenės ir biznio – pasitarimo“ rezultate turi būti priimtas šis naujos pramoninės politikos projektas.
„Tai bus tam tikras kontraktas, palaikomas pilietinės visuomenės, šio scenarijaus realizacijai. Žinoma, būtų neblogai, jei žmogus, kuris sekančių metų kovo 2 d. bus išrinktas prezidentu, galėtų pasakyti, kad tai jo veiksmų programa. Tai gali tapti visų rusų prezidento programa…“, - piešia RPVS prezidentas stambaus kapitalo paruoštos programos perspektyvas.
„Tačiau ar gi valstybės vaidmens didinimas ekonomikoje ne tapo paskutiniu metu besąlygišku prioritetu?“, - klausia Šochino kiek nustebintas „Izvestija“ korespondentas.
„Valstybė privalo sukurt palankų klimatą, kad privačios kompanijos pasirinktų inovacinį vystimosi kelią“, - atsako Šochinas. Tęsiant temą, paprastai atsargus RPVS prezidentas neišlaiko ir tiesiai pareiškia, kad „užteks valstybinių korporacijų“.
Dieną prieš tai Aleksandras Šochinas davė didelį interviu radijui „Echo Moskvy“, kuriame taipogi ragino valstybę „nesikišti ten, kur valstybė neturi kištis, tame tarpe nekurti daug valstybinių holdingų, neplėsti be galo valstybinių kompanijų įgaliojimų“.
Gegužės 16 d. panašius pasiūlymus pateikė Federacijos Tarybos Komiteto pramoninės politikos klausimais pirmininkas Valentinas Zavadnikovas. Jo vadovaujamas Komitetas paruošė ataskaitą pavadinimu „Naujos valstybinės pramoninės politikos paruošimas ir vykdymas“.
Laikraštis „Vedomosti“ gegužės 15 d. pasakoja apie Zavadnikovo Komiteto ataskaitą:
„Autoriai siūlo leisti statyti privačius dujotiekius ir naftotiekius. Privatizuoti kai kuriuos geležinkelių ruožus, ypač ten, kur yra transporto rūšių konkurencija. Kompanijas, užsiimančias gamtos resursų gavyba, Zavadnikovas siūlo apdėti mokesčiais bendrais pagrindais… Daugumos veiklos rūšių licenzijavimą autoriai siūlo pakeisti draudimu nuo žalos ir techniniais reglamentais. Pagaliau, valstybė turi išeiti iš visų įmonių, net jeigu jos atlieka svarbias socialiniu atžvilgiu funkcijas, ir privatizuoti šias funkcijas kartu su aktyvais“.
Viskas turi būti privatizuota, mano senatorius Valentinas Zavadnikovas. Šiandieninius valstybinės ekonominės politikos metodus jis vadina „netinkamais ir net gi kenksmingais“.
Suprantama, kad atvira stambaus kapitalo fronda neatsitiktinė ir nukreipta į būsimus prezidento ir parlamento rinkimus. Nesunku pastebėti, kaip susieina pozicijos oligarchų klubo RPVS ir „Kitos Rusijos“, kuri, žinoma, yra tik stambaus kapitalo gatvinis būrys, sukurtas būsimiems rinkimams. Beje, jei atvirai frondai ryžosi RPVS ir Visuomenės rūmai, tai pilnai galima laukti ir „Vieningosios Rusijos“ prisijungimo prie frondos.
Tokiu būdu išryškėja ateinančio susirėmimo dalyviai. Iš vienos pusės: stambusis privatus kapitalas, jo paskubomis sukurtas politinis blokas „Kita Rusija“, Vakarai, korumpuota biurokratijos dalis. Greičiausiai šioje pusėje atsidurs ir didelė dalis aukščiausių valstybinių kompanijų menedžerių.
Iš kitos pusės prieš juos stoja Kremlius, jo paskubomis sukurta „socialistinė“ partija „Teisingoji Rusija“, dalis pareigūnų ir kariškių, ir, žinoma, pasyvų daugumos gyventojų palaikymą turintis prezidentas Putinas, kuris paskutiniu savo metiniu pranešimu Federaliniam susirinkimui glaudžiai surišo save būtent su šia puse.Tokia padėtis neleidžia abejoti, kad Rusijos laukia karštas ruduo.
Šaltinis: http://left.ru/2007/9/yakushev161.phtml