Švedija: ekonominė suirutė trukdo privatizacijai
DŽORDONAS ŠILTONAS
Dešimtmečiais „Švedijos modelis“ buvo pateikiamas tų, kurie tvirtino esą valstybė gali reguliuoti ekonomiką nacionaliniu pagrindu ir skirti palyginti daug išlaidų socialinei gerovei palaikyti.
Tam tikru mastu tai buvo įmanoma XX amžiuje, ypač po Antrojo pasaulinio karo vykusio bumo sąlygomis. Per paskutiniuosius 15 metų Švedijos buržuazija siekė tik sumažinti dirbančiosios klasės pajamas bei pabloginti jos socialinę padėtį. Praėjusių metų dešiniosios Aljanso vyriausybės paskelbta privatizacija buvo kulminacija to proceso, kurio siekė pasaulinis finansinis kapitalas ir rėmė socialdemokratai bei profsąjungų biurokratija.
Tačiau pasaulinės recesijos sąlygomis ir Švedijos vyriausybės privatizacijos programa susiduria su netikėtomis problemomis. Kol kompanijoms, kurios jau įtrauktos į pardavimo procesą, nepasakoma šių problemų reikšmė, sausio 22-ąją radijo interviu metu vyriausybės ministras buvo priverstas pripažinti, kad valstybinio banko turto pardavimas turėjo būti sustabdytas. Jis tai pateisino sakydamas, kad dabar „nėra pats geriausias laikas“ parduoti bankus.
Švedijos vyriausybei priklauso dalis didžiausio Skandinavijos banko Nordea, taipogi ji valdo hipotekos firmą SBAB.
Privatizacijos banga
Aljansas, kurį sudaro nuosaikieji, centro partija, liberalai ir krikščionys demokratai, susikūrė 2006 metų spalį kaip balsuotojų nusivylimo dešiniąja socialdemokratų politika rezultatas. Nauja valdžia reikalavo konkurencijos skatinimo ir valstybės valdomų kompanijų privatizacijos. Praėjusių metų kovą buvo paskelbta, kad trijų metų laikotarpiu bus pardavinėjimas valstybės turtas, vertas apytikriai 150 milijardų Švedijos kronų.
Prieš pradedant turto privatizaciją praėjusiais metais, Švedijos valstybė turėjo akcijų 54-iose kompanijose, taip suteikdama darbą apytikriai 180 000 žmonių.
Dabar ketinama parduoti valstybės akcijas šešiose kompanijose: Nordea ir SBAB, V&S (kompanija, kuri valdo Absoliut Vodka), telekomunikacijų grupė Telia-Sonera, OMX (fondų biržos operatorius) ir komercinė mažmeninė firma Vasakronan.
Už privatizavimą atsakingas ministras Matsas Odelas atskleidė, kas vyriausybei svarbiausia. „Mes neuždarome jokių durų; mes laikome atviras visas galimybes“, - sakė jis. „Vienintelis reikalavimas – kad tai atitiktų biznio interesus“.
Šį „biznio interesų atitikimą“ paaiškino Handelbanken rinkos vadovas Maiklas Eriksonas: „Natūralu, kad Švedija nori tapti prieinama kuo greičiau ir konkuruoti su Europa bei pasauliu.“
Praėjusią gegužę valdžia sėkmingai pardavė 8 procentus Telia-Sonera, tačiau buvo priversta atsisakyti planų parduoti SAS (Skandinavijos oro linijos) akcijų - bijota, kad tai išprovokuos didelį dirbančiųjų pasipriešinimą.
Tai nėra vienintelė problema, su kuria teko susidurti Frederiko Rainfeldo valdomai administracijai. 2007 metais kilo skandalas, į kurį buvo įsivėlė stambiausias Švedijos bankas Carnegie. Jis vaidino pagrindinį vaidmenį konsultuojant vyriausybę, palankiai vertino privatizacijos planus. Paaiškėjo, kad trys biržos prekeiviai smarkiai išpūtė savo akcijų paketų vertę maždaug 600 milijonų Švedijos kronų. To pasėkoje, Carnegie pervertino jų pelną maždaug 200 milijonais Švedijos kronų.
Karen Forseke, vyriausybės paskirta vyriausiąja konsultante, anksčiau užėmė vieną iš vadovaujančių postų Carnegie kol neįsiliepsnojo skandalas. Į tai atsižvelgiant, praėjusių metų spalį ji buvo priversta atsistatydinti.
Buvo surengtas tyrimas, apkaltinant Carnegie prastu vidaus valdymu, nes nesugebama imtis tinkamų priemonių prieš tokias gudrybes. Tai privertė atsistatydinti visą banko valdybą, o Carnegie nustojo konsultuoti vyriausybei.
Vyriausybė bandė privatizaciją pateisinti tvirtindama, kad kapitalas bus panaudotas mažinti Švedijos skolas, tačiau šis pasiteisinimas yra nuvalkiotas. Švedijos skolos yra vienos iš mažiausių Europoje, o didelės valstybės turto dalies privatizacijos tikslai tampa aiškesni, kai supranti, kokį didžiulį pelną gautų korporacijos.
Apklausos rodo, kad nepritariančių vyriausybei daugėja. Sausio 25-ąją „Dagen Nyheter“ paskelbta apklausa parodė, kad opozicines partijas palaiko 20 procentų daugiau nei Aljansą. Šie skaičiai iliustruoja augantį švedų, kuriuos palies artimiausiu metu prasidėsianti ekonominė politika, siaubą. Nordea taipogi pastebėjo, kad pirmą kartą per ketverius metus augimas nukrito žemiau 3 procentų.
Finansų ministras Andersas Borgas paminėjo ryšį su JAV problemomis. „Mes pastebime bendrą tarptautinį silpnėjimą kartu su JAV nekilnojamojo turto rinka ir tai aiškiai atsiliepia Švedijos eksportui. Tai reiškia, kad mūsų prognozės nepasitvirtino“.
Nacionalinis Ekonomikos Tyrimų Institutas (Konjukturinstitutet—KI) patvirtino, kad ši tendencija gali pasijausti Švedijos ekonomikoje. „Apdirbamosios pramonės, privataus paslaugų sektoriaus, mažmeninės prekybos ir vartotojų patikimumo rodikliai nukrito sausį. Statybos industrijos patikimumo rodiklis nukrito labiausiai, nuo istoriškai aukšto lygio.“
„Švedijos modelio“ galas
Aljanso vyriausybė siekia ir privatizacijos, ir darbo nuostatų liberalizavimo, ir mokesčių sumažinimo bizniui bei turtingiesiems. Naujausiame biudžete pašalpos bedarbiams ir sergantiems sumažintos 13,4 milijardo Švedijos kronų (1,43 milijardo eurų). Mokesčiai kompanijoms ir asmens pajamų mokestis sumažinti 14 milijardų Švedijos kronų (1,5 milijardo eurų).
Toks pašalpų sistemos puolimas reiškia, kad darbdavys jau nebus įsipareigojęs teikti pagalbą darbuotojams. Darbdaviai gali reikalauti gydytojo pažymos jau pirmą ligos dieną, o pašalpos dėl ligos apmokėjimo aukščiausioji riba bus sumažinta. Kita nepakeliama priemonė bus įvairių darbo draudimo mokesčių, priklausančių nuo nedarbo lygio tam tikrame darbo sektoriuje, taikymas. Ši priemonė paveiks mažai apmokamus dirbančiuosius, kurie dirba tokiose industrijose, kuriose didesni nedarbo rodikliai.
Visa tai rodo didžiulį Švedijos dirbančiųjų klasės puolimą.
Privatizacijų, mokesčių apkarpymo ir išlaidų socialinei gerovei palaikyti mažinimo programa, nepaisant taktinių skirtumų, yra palaikoma nominalios socialdemokratų opozicijos. Socialdemokratų veikėjai kritikavo valdžios vykdomos privatizacijos tempus užuot kritikavę patį valstybinės nuosavybės privatizavimo principą.
Šaltinis: http://www.wsws.org/articles/2008/feb2008/swed-f27.shtml
Taip pat skaitykite:
“Skandinavija ir socializmas” (2007 m. sausio 25 d.)