Tikinčiojo ir ateisto pokalbis
FRENKAS ZINDLERIS
Ateistas: Iš kur jūs žinote, kad nėra daugybės dievų? O gal jūs jau įrodėte, kad, pavyzdžiui, nėra deivių?
Tikintysis: Nešnekėkit niekų, aš kalbu apie dievą – visatos kūrėją.
Ateistas: A, jau šis tas. Jūs kalbate apie mane.
Tikintysis: Nuo kada jūs tapote dievu?!?
Ateistas: Šiek tiek anksčiau nei prasidėjo begalybė. Ir, žinoma, aš sukūriau jus vos prieš tris minutes.
Tikintysis: Kas per niekai?! Man penkiasdešimt septyneri!
Ateistas: Žinoma, jūs taip galvojate. Aš sukūriau visus jūsų prisiminimus, o taipogi pakeičiau prisiminimus visų likusių žmonių, kad jiems atrodytų, jog jums daugiau nei trys minutės.
Tikintysis: Spėju, kad ir mano gimimo liudijimą sukūrėte jūs? Kaip gi jūs įrodysite šią absurdišką idėją?
Ateistas: Aha! Jūs pradedate suprasti, kad įrodinėjimo našta guli ant to, kuris teigia egzistuojant dievą. Jums neatrodo, kad būtų neblogai paneigti teiginį, jog esu dievas?
Tikintysis: Na, galbūt. Jei jūs dievas, tai kodėl gi jums nepadarius stebuklo?
Ateistas: Geras klausimas. Deja, aš daugiau nedarau stebuklų. Aš galėčiau, jei norėčiau, bet dabar aš tvirtai nusprendžiau, kad žmonės turi tiesiog tikėti į mane. Būdamas dievu, aš ką tik perskaičiau jūsų smegenyse mintį, kad jeigu mane pradėti kankinti, tai aš prisipažinsiu, kad nesu dievas. Meskit šią idėją iš galvos. Aš taip pat sėkmingai galiu apsimesti, kad kenčiu skausmą, ir prišnekėti jums visokių niekų. Tikėkite manimi, antraip nubausiu amžinomis kančiomis po mirties!
Tikintysis: Ei, tai neteisinga argumentacija. Nėra nieko, ką galėčiau padaryti, kad paneigčiau jūsų dieviškumą. Jūs visada galėsite išsisukti nuo atsakymo, pareiškęs, kad jūs man parodysite po mirties!
Ateistas: Taip, tai tiesa. Jūs pradedate suprasti, kad neįmanoma įrodyti neigiamojo teiginio. Tačiau aš jums daviau dar vieną pamoką.
Tikintysis: Kokią dar pamoką?
Ateistas: Jūs taipogi suprasite, kad kvaila yra ginčytis dėl teiginių, kurių negalima patikrinti netgi vaizduotėje. Kad ir kokį išbandymą jūs sugalvosite, aš rasiu būdą nuo jo išsisukti taip pat, kaip tai daro šventikai, kalbėdami, kad jų dievas nenori dalyvauti mano išbandymuose. Mano dieviškumas negali būti patikrintas.
Lygiai taip pat negali būti patikrinti jūsų teiginiai apie Jehovos arba Jėzaus dieviškumą. Ir jeigu aš pasiūlysiu jūsų dievui smogti į mane žaibu, jeigu aš neteisus, garantuoju jums – nieko neįvyks. Jūsų dievas nesipainios į visą tai, kai aš to noriu. Teiginiai, kurie negali būti patikrinti netgi vaizduotėje – beverčiai. Jie netgi negali būti sufalsifikuoti. Ir mums nereikia švaistyti laiko tam, kad juos paneigtume. Jūs gi nesiruošiate švaistyti laiko tam, kad paneigtumėte idėją apie mano dieviškumą, lygiai taip pat normalus žmogus nešvaistys laiko, bandydamas paneigti jūsų nepatikrinamo dievo egzistavimą. Žinoma, jeigu jūs netyčia pareikšite apie savo dieviškumą, ir tai galima bus patikrinti, normalūs žmonės skirs tam laiko ir parodys jums, kad rezultatai yra neigiami. Tačiau apskritai niekas nešvaistys savo laiko bandydamas įrodyt, kad nei Jėzus nei aš nesame dievai.
Šaltinis: http://ateist.ru/4spor.htm