Valdžia jau sprendžia, kam galima kalbėti mitinguose
Lietuvos fašizacija, apie kurią kalbėti atsirado pagrindas po tarybinės simbolikos uždraudimo, ir kuri tęsėsi valdžiai ėmus pataikauti neonacių grupuotėms ir inicijuojant fašistinius įstatymų projektus, leidžiančius sodinti į kalėjimą už istorinės tiesos sakymą, tęsiasi. Kuo didesniu dabar tampa gyventojų nepasitenkinimas dėl socialinės padėties, kuo labiau plinta kairiosios nuotaikos, kuo labiau bręsta radikalios revoliucinės jėgos, tuo labiau auga viešpataujančios buržuazijos pasipriešinimas, tuo daugiau fašizmo bruožų įgyja valstybinė politika. Remiantis marksizmu tai galima buvo numatyti jau seniai.
Šiandien, spalio 1 d., prie Mažvydo bibliotekos įvykęs pensininkų mitingas prieš pensijų mažinimą pasižymėjo ne tik piktomis prieš susirinkusiuosius kalbėjusių veikėjų ir tarpusavy būreliuose besišnekėjusių žmonių kalbomis. Nors tai taipogi verta dėmesio. Ant pakylos kalbėjusi neįgaliųjų atstovė, atsigręžusi į Seimą audringai pasiūlė parlamentarams apsikeisti vietomis ir pagyventi už socialinę pašalpą, o jei ne, tai tegu Seimas iškart steigia konclagerius, tada bent jau viskas bus aišku.
Neįgaliųjų atstovė pasiūlė Seimo nariams apsikeisti vietomis ir pagyventi už pašalpas, o priešingu atveju jie gali iškart steigti konclagerius. Tačiau šiame mitinge iškilo naujas faktas į mitingą atvykus ir Fronto pirmininkui A. Paleckiui. Žmonių reakcijų buvo įvairių. Kai kurie reiškė nuotaikas, kad A. Paleckis niekuo nesiskiria nuo likusių politikų ir nieko jis nepadarys. Paklausti, ką gi jie siūlo daryti, jie atsakė, kad padaryti nieko neįmanoma. Tačiau daugelis žmonių palankiai sutiko A. Paleckį, džiaugėsi jo atvykimu ir ragino toliau juos palaikyti. Tačiau kai A. Paleckis pabandė prieiti prie pakylos ir pasakyti kalbą, jam buvo atsakyta, kad jis su malonumu būtų prileistas, tačiau savivaldybė davė leidimą mitingui tik su sąlyga, kad jam nebus suteiktas žodis (tai turbūt galima sieti su liepos pabaigoje prie Vilniaus savivaldybės įvykusiu Kalvarijų turgaus prekiautojų mitingu, kuriame A. Paleckis išrėžė kalbą ir kuris, buržuazinių žurnalistų išsireiškimu, “priminė pasiruošimą revoliucijai”). Pasakyti kalbą taip ir nebuvo leista. Tokiu būdu buržuazija ir su ja glaudžiai susijęs biurokratų sluoksnis jau pradeda nebekreipti dėmesio į savo pačių sukurtas teisines normas ir vis įžūliau bando užtildyti neįtinkančius kairiuosius veikėjus. Tai reiškia, kad Lietuvos fašizacija nesustojo, priešingai, ji tik gilėja. O tai savo ruožtu rodo, kad buržuazinė valdžia bijo dar vieno liaudies įsiūčio protrūkio, šį sykį gal jau labiau organizuoto, perspektyvos. Leftas 2009-10-01