Venesuelai pasitraukus, TVF ir Pasaulinio Banko įtaka mažėja
MARKAS VEISBORTAS
Į sprendimą, priimtą šią savaitę, daugelis Jungtinėse Valstijose pažiūrės kaip į dar vieną vendetos tarp prezidento Ugo Čaveso ir Bušo vyriausybės pavyzdį. Tačiau visame pasaulyje į tai, matomai, pažvelgs kitaip. Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulinis Bankas greičiausiai pajus tokio sprendimo rezultatus, juolab, kad besivystančios šalys paskutiniaisiais metais vis mažiau pripažįsta jų valdžią ir įgaliojimus.
Kitos šalys gali pasekti Venesuelos pavyzdžiu. Ekvadoro prezidentas Rafaelis Korea pareiškė praėjusią savaitę, kad išprašo PB atstovą iš savo šalies. Tai buvo beprecedentinis sprendimas ir prezidentas Korea pažymėjo: „Mes nepakęsim šitų tarptautinių biurokratų šantažo“. 2005 metais PB atšaukė savo šimtamilijoninę paskolą Ekvadorui, bandydamas priversti vyriausybę panaudoti išaugusį pelną iš prekybos nafta skolos išmokėjimui, o ne tam, kam vyriausybė norėjo jį panaudoti – socialinėms išlaidoms.
Būtent taip dešimtmečiais veikė šios dvi organizacijos. TVF buvo bosas, JAV finansų ministerija turėjo veto teisę, ir taip jie valdė „kreditorių kartelį“, galintį daryti milžinišką spaudimą vyriausybėms įvairiais klausimais. Šis spaudimas ne tik iššaukė nepasitenkinimą, jis taipogi privedė prie ekonominių nuosmukių šalyse ir regionuose, kur TVF ir PB buvo įtakingiausi. Per paskutinius 25 metus Lotynų Amerika išgyveno pačių blogiausių ilgalaikio ekonomikos augimo rodiklių periodą per daugiau kaip šimtmetį.
Venesuela turi savo sąskaitas su TVF, kurias gerai supranta ir kitos demokratinės kairiosios vyriausybės. 2002 metų balandžio 12 dieną, praėjus keletui valandų po to, kai Venesuelos demokratinę vyriausybę nuvertė kariniai pučistai, TVF viešai pareiškė, kad yra „pasiruošęs padėti naujajai vyriausybei (Pedro Karmono) bet kokiu būdu, kokio tik prireiks“ (sekančią dieną, kai Čavesui palankūs armijos daliniai užėmė prezidento rūmus, Čavesas buvo sugražintas į valdžią - Leftas).
Ši skubota parama naujai diktatūrai, nedelsiant atšaukusiai konstituciją, paleidusiai parlamentą ir aukščiausiąjį teismą, neturėjo precedento TVF istorijoje. Paprastai TVF nereaguoja taip greit net gi įprastų naujos vyriausybės rinkimų atveju. Tad nenuostabu, kad šią paramą Venesueloje ir už jos ribų įvertino kaip paramą pačiam pučui. Kaip rodo JAV vyriausybės dokumentai, Vašingtonas, karaliaujantis TVF, žinojo apie pučą iš anksto, palaikė jį ir finansavo kai kuriuos pagrindinius pučistus.
Priedo, Venesuela nepatenkinta tuo, kad TVF pastoviai neįvertina jos paskutiniųjų metų ekonomikos augimo perspektyvų. Taip TVF elgiasi ir su Argentina. TVF prognozės plačiai naudojamos ir todėl gali įtakotų investorių sprendimus.
Tačiau nepasitenkinimas TVF ir PB neapsiriboja Venesuela, jis išplitęs. Skandalas su Polu Vulfovicu tik aisbergo viršūnė. Praėjusį mėnesį Nepriklausomas įvertinimų skyrius TVF pareiškė, kad 1999 metais beveik trys ketvirtadaliai pagalbos skurdžioms šalims Afrikoje nebuvo panaudoti. TVF reikalavimu pinigai buvo naudojami ne pagal paskirtį, o skolų išmokėjimams ir rezervų kaupimui. Ir tai prie to, kad šioms šalims pinigai labai reikalingi, pavyzdžiui, kovai su AIDS epidemija.
Venesuelos sprendimas gali sustiprinti besivystančių šalių poziciją TVF ir PB, sustiprinti balsus, reikalaujančius reformų. JAV, kurių gyventojai sudaro mažiau 5 proc. viso pasaulio gyventojų, TVF turi daugiau balsų, negu šalys, atstovaujančios didžiąją pasaulio gyventojų dalį. Besivystančios šalys, kenčiančios nuo klaidingų šių organizacijų sprendimų, neturi praktiškai jokios įtakos sprendimams. Venesuela, kaip ir kitos šalys, kurios paseks jos pavyzdžiu, rodo, kad iš TVF ir PB iš tikrųjų galima pasitraukti.
Ar tai prives prie reformų, kurios iš tiesų pakeis kolonijinius santykius, parodys laikas. Greičiausiai TVF ir PB tiesiog toliau praras valdžią ir įtaką.
Šaltinis: http://left.ru/2007/9/weisbrot161.phtml